baigìmas. → baigti 1: Baigimas daikto kokio. Maniau šiandien baigt vežt rugius, bet dar toli gražu lig baigìmo.
atbaigìmas. → atbaigti: Tai yra visiškai logiškas ir įtikinamas Mykolo Jonaičio charakterio atbaigimas.
įbaigìmas. → įbaigti 1: Pasiskolino dėl stubos įbaigìmo rengt.
išbaigìmas. → išbaigti 1: Tep būt gražus arimas, tik išbaigìmas nekoks.
nubaigìmas.
1. → nubaigti 1: Už nubaigìmą pjaut rugių jum gerai pamylėsiu.
2. → nubaigti
3. Nenusibaigìmai gi tos avies – kapstosi ir kapstosi!
pabaigìmas.
1. → pabaigti 1: Pabaigiau arti, bet kas iš to pabaìgimo, kad šlapia, negaliu sėt.
2. → pabaigti
3. Pasibaigìmai gi tavo – kaip giltinė. nusigyvenimas: Kad nepamislytų apie uošvio pasibaigimą, pradėjo girtis.
parsibaigìmas. → parbaigti
2. O jos parsibaigìmas baisus!
pribaigìmas. → pribaigti 2: Nė nekalbėk apie pribaigìmą [karvės],
ji dar sugis.
užbaigìmas. → užbaigti 1: Frontonas – trikampis pastato viršutinės dalies užbaigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.