bangúoti, -úoja, -ãvo.
1. judėti bangomis, vilnyti, liūliuoti, siūbuoti: Nemunas banguoja tarp kalnų lankų. Į visas šalis kaip marios banguoja girios. Rugių laukai bangúoja, papučiami vasaros vėjo. Javai bangúojas. svyruoti, linguoti: Pareina jauteliai keliu banguodami.
2. sklisti bangomis: Vilniuoja banguoja dainelė liūdna. tai kilti, tai kristi: Temperatūra įgauna banguojantį pobūdį, tai laikydamasi žema, tai pakildama labai aukštai.
atbangúoti. atsklisti, ateiti banguojant: Iš toli atbanguoja miško ošimas.
įbangúoti. įsiūbuoti bangomis: Įbanguota jūra dar nenurimus. Jūra, kai įsibanguoja, žadina visokias viltis.
išbangúoti.
1. išmesti bangomis: Ežeras baisiai platus ir ilgas, i gintaro išbangúo [ja].
2. išvingiuoti paviršių bangomis: Sakytum atūžė kurį pavasarį stiprus vandens srautas, išbangavo žemę, išdaubė ją įlomiais, nuolaidžiom griovom.
nubangúoti.
1. nuplūsti banguojant: Jokia bangelė nenubangavo po arklio kojomis.
2. nusklisti bangomis: Kalnais ir kloniais nubangavo muzikos tonai. Nubangavo vasara raudonomis mariomis.
subangúoti
1. imti banguoti: Subangavo jūra. Vėl subanguos upeliai, upės ir sužaliuos aukšti krantai. Pirmą kartą kažkas subangavo jos krūtinėje.
2. bangomis sudėti: Trumpi, geležinėmis replėmis subanguoti plaukai tampa pirmutiniu mados žodžiu kaime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.