.
barabãnyti, -ija, -ijo (бapaбaнить).
1. mušti būgną, būgnyti: Kad ims barabãnyti, tai net ausyse dunda.
2. trankyti, belsti: Barabãnija i barabãnija pirštais į stalą. Lietus barabanija į stogą.
atbarabãnyti. greitai pasakyti: Klebonas atbarabãnijo pamokslą.
įbarabãnyti. įkirsti, įpilti.
į káilį įbarabãnyti įkirsti, prilupti: Įbarabãnijo ir anai į káilį už brokšmavimos su vaikiais.
išbarabãnyti
1. išlydėti: Na, i gražiai aną mes išbarabãnijom iš čia.
2. išmesti: Rytoj atvažiuos pirmininkas, ir išbarabãnysim.
3. garsiai iškalbėti, išplepėti: Nepatinka kas, tuoj ir išbarabãnija.
šónus išbarabãnyti išperti: Kad išbarabãnysiu tau šónus, tai žinosi.
pabarabãnyti. pabelsti: Pabarabãnijo į duris kaži kas ir nuėjo.
pribarabãnyti.
1. prikimšti, privalgyti: O, kad vaikas pribarabãnijo pilną pilvą.
2. priplepėti: Pilnas ausis pribarabãnijo visokių niekų.
subarabãnyti. subelsti: Subarabãnijo į kubilo dugną.
užbarabãnyti
1. užmušti: Tas vaikiščias su pagaliu žąsiuką užbarabãnijo.
2. storu balsu sukalbėti: Kad tu surūgtum! – perpykęs užbarabanijo senis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.