báubėti, -ėja, -ėjo. baũbėti
1. smarkiai šalti, trauktis ledu, burbėti: Sako, šiemet taip báubės, kad net langai plyš. Į vakarą langai ir báubėja.
2. tinti, traiškanoti: Vaikeli, dieną nemiegok – poakiai báubėja nuog dienos miego.
3. smarkiai augti, storėti: Jo sūnai báubėja tai báubėja – jau visi trys kap ąžuolai.
apibáubėti.
1. labai apšalti, apiburbėti: Nuo šalčio langai tep apbáubėjo, kad nieko per juos nesimatė. Tai ateina apibáubėjusiais ūsais.
2. aptinti, aptraiškanoti: Akys aptinę, apbáubėję. Merga tę kokia negraži, apsibáubėję akes.
3. storai apaugti, aplipti: Kaminas suodžiais apbáubėjęs.
įbáubėti. labai įaugti, sutvirtėti: Tai įbáubėjo vyras, kai ąžuolas.
išbáubėti. labai išaugti: Ale tu, vaike, išbáubėjęs, ogi per duris nelendi!
pribáubėti.
1. labai prišalti, priburbėti: Neišliejom vandenio iš kibiro, tai dabar pilnas kibiras ledo pribáubėjo.
2. pritinti: Jo votis jau kap obuolys pribáubėjo.
subáubėti. labai sušalti, sustirti: Kolei atejau, tai visas subáubėjau. Ko tu sėdi lyg subáubėjęs?
užbáubėti.
1. labai užšalti, užburbėti: Visi langai užbáubėjo – tai šaltis! Baloj aketė kad užbáubėjo, neseka nei viedru pasemt vandenio.
2. labai užtinti, užtraiškanoti: Nusiprausk akis, ba užbáubėję.
3. labai užaugti, sustorėti: Vyras užbáubėjo kai ąžuolas! Atžėlos užbaũbėję, pjauti sunku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.