bėgdìnti, -ìna, -ìno, bė́gdinti, -ina, -ino,
1. bėgti 1: Vai ar sukneles vėdinai, ar žirgelį bėgdinai?
2. bėgti 3: Bernas bėgdìno jo dukterį (norėjo su ja pabėgti) .
įbėgdìnti
1. įbėgti 5: Upes šauniai įbėgdinki.
2. įbėgti 6: Į ryką įbėgdinu.
išbėgdìnti. išbėgti
4. Išbėgdinaĩ pieną. Girtuokli, ką padarei? Alų išbėgdinaĩ!
pabėgdìnti
1. pabėgti 2: Tik nepabėgdìnk arklių.
2. lošiant kortomis padaryti, kad partneris nepriskaitytų kiek reikiant akių: Ėjom iš tūkstančio, tai jis ėmė ir pabėgdìno mane.
3. pasirūpinti, kad gyvulys pasilakstytų: Pabėgdinaũ žalmargę karvę.
pabėgdìnti į aną̃ pasáulį nužudyti: Du pabėgdìno į aną̃ pasáulį.
parbėgdìnti. parbėgti 1: Parbėgdinaũ (bėgančias parvariau) karves namo, labai musios kanda.
prabėgdìnti. pirmą kartą pakinkyti važiuoti: Geriausia kumelį prabėgdìnti pakinkius į vežimą prie kito, seno arklio.
užbėgdìnti; . užbėgti
1. Tave ant peilio užbėgdins.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.