bėgìnti, -ìna, -ìno. bė́ginti, -ina, -ino,
1. bėgti 1: Žirgelį bėgini.
2. tekinti, leisti lietis: Cibulės dera ir ašaroms bėginti. Mat bė́gini, o sakiau neišbė́gink kavos iš sūdo.
3. vairuojant varyti (laivą): Kapteinis prakiurusį akrūtą tyčiomis į kraštą bėgino, vyrai sausomis kojomis ant kranto išėjo.
apibėgìnti. sukergti: Šmotą kumelių apibėgìnsiu.
įbėgìnti. įginti, įvaryti į bėgimą: Įbėgìnti arklį. Mano arklys nepratęs greitai eiti, bet aš jį įbėginaũ.
išbėgìnti. išbėgti 4: Statinę pagadinai ir girą išbėginaĩ. Kam išbėginaĩ putrą? Išbėginaĩ puodą. Lapė barščius išbėgino, paukščių kojas paplikino.
nubėgìnti
1. nubėgti 1: Pempelė, pempelė pasijuosus, pasikišus kirvelį nušokino, nubėgino žaliojon girelėn.
2. nubėgti
5. Žiūrėk, nenubėgink tu jam pieno. Išleidai burokus ir nubė́ginai visus taukus.
pabėgìnti
1. pabėgti 3: Pabėgìnk arklį, ar gerai kojas neša.
2. sukergti: Tą karvę jau pabėgìno.
prabėgìnti. prabėgti 7: Nemokšiškai besivaikydamas prabėginsi savo gyvenimą.
pribėgìnti. pribėgti 2: Su kiauru viedru nešė vandenį ir baisiausią balą pribėgino priemenėj. Lynant reik vandens prisibėginti.
subėgìnti. subėgti 3: Vyną iš didesnių indų subėginti per guminę žarnelę į mažesnius.
užbėgìnti. užbėgti 7: Užbėginái ant rinkių pieno, tai dabar ir smirdi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.