įbingėti

bingė́ti, -ė́ja, -ė́jo. didėti, stiprėti, senėti. Tebingė́ja tavo drugys, skausmas, kad nenorėjai gydytis, t. y. tesenėja, kol įbingė̃s. Ir naujai priėjau tą vietą, kur bingėjo gyvumas.
įbingė́ti. įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti: Liga vyro įbingė́jo, t. y. įdidėjo, įsenėjo, įsibuvo. Nelauk, kol liga įbingė́s, nė daktaras nebegalės nėko padaryti. Sunku bepagydyti daba, kaip liga jau įsibingė́jo. Prie daktaro jums reikia, kol neįsibingėjo liga. Reikėjo pergalėti įsibingėjusį paprotį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bingė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">didėti, stiprėti, senėti</span>. Tebingė́ja tavo drugys, skausmas, kad nenorėjai gydytis, t. y. tesenėja, kol įbingė̃s. Ir naujai priėjau tą vietą, kur bingėjo gyvumas. <br/><b>įbingė́ti</b>. <span class="explanation">įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti: </span> Liga vyro įbingė́jo, t. y. įdidėjo, įsenėjo, įsibuvo. Nelauk, kol liga įbingė́s, nė daktaras nebegalės nėko padaryti. Sunku bepagydyti daba, kaip liga jau įsibingė́jo. Prie daktaro jums reikia, kol neįsibingėjo liga. Reikėjo pergalėti įsibingėjusį paprotį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.