x
įbing|ti, įbingsta, įbingo
1. tarm. įsigalėti, įsisenėti (ppr. apie ligą).
2. tarm. įprasti: Jautis įbingo badytis.
3. tarm. įdūkti, įsiusti: įbingęs šuo. įbingimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.