.
binkiúoti, -iúoja, -iãvo. benkiuoti: Per linų mynes liuoba mergas binkiúoti.
įbinkiúoti. pritrankyti: Mažai dar Nastę teįbinkiãvot.
išbinkiúoti. išbenkiuoti: Vienas už pečius, antras už kojas paėmę žmogų išbinkiúoja, t. y. kuldamos subinę daužo į binkį (kaladą, trinką). Eik, varnake, aš tave viena pati išbinkiúoju!
pabinkiúoti. patrankyti: Pabinkiúokiat, vaikeliai, Mortą gerokai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.