x
bir̃žti, -ia, -ė. daryti brėžį su koja dirvoje, kad sėjėjas matytų, kaip plačiai sėti, biržyti: Kur tu biržì, veizėk, kur grūdai krimta. Eita, nosį žeme bir̃ždamas (nuleidęs galvą) .
įbir̃žti, -ia (į̃biržia), į̃biržė. įbiržyti 1: Žemė kieta, nėkaip neį̃biržu.
nubir̃žti, -ia (nùbiržia), nùbiržė. nubiržyti 1: Tu vis nùbirži į šalį.
pabir̃žti, -ia (pàbiržia), pàbiržė. pabiržyti: Aš nepàbiržu, koja įsmilko.
užbir̃žti, -ia, ùžbiržė. užbiržyti 1: Čia užbir̃žk pagal pakraščio, paliksma keliui. | Pirmlakus nuo antrininkų reik užbir̃žti su grėbliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.