įblakėti

.
blakė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. visti blakių.

2. blakėmis austi: Tokia audėja – tik audeklą blakė́ja.
įblakė́ti. įvisti blakių: Lova įblakė́jusi.
priblakė́ti

1. privisti blakių: Kambarys priblakė́jo.

2. blakėmis priausti: Ana tik priblakė́jo audeklą.
sublakė́ti

1. pasmirsti blakėmis.

2. blakėmis suausti: Nespėjai atsisėst staklėse ir sublakė́jai audeklą.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>blakė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">visti blakių. </span> <br/>2. <span class="explanation">blakėmis austi: </span> Tokia audėja – tik audeklą blakė́ja. <br/><b>įblakė́ti</b>. <span class="explanation">įvisti blakių: </span> Lova įblakė́jusi. <br/><b>priblakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">privisti blakių: </span> Kambarys priblakė́jo. <br/>2. <span class="explanation">blakėmis priausti: </span> Ana tik priblakė́jo audeklą. <br/><b>sublakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pasmirsti blakėmis. </span> <br/>2. <span class="explanation">blakėmis suausti: </span> Nespėjai atsisėst staklėse ir sublakė́jai audeklą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.