įbliauti

bliáuti, -na (-ja), blióvė.

1. rėkti. Avis bliáuna. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė blióvė. Ko ta telyčiukė bliáuja (bliáuna) ? Karvės bliáuna gurbe, gal visą dieną neliuobtos. Kieno čia veršiukas bliáuja. ? Jis. ir bliovė taip išgąstingai. | Volungė bliauna priš lytų. Atsisėdu i klausaus: žiogas bliauna. Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Avelė bliauna, kol šieno gauna. Ožka ir priėdusi bliauna.

2. garsiai verkti, raudoti: Vaikas bliáuna užsikūkčiodamas. Čia aš pradėjau beveik garsiai bliauti. Pasilikęs vienas vaikas ėmė bliáuti visa gerkle. Bene bliáuni – nepadoru tokiam dideliam! Par anos budynę bliovėm visi – ir vaikai, ir budynininkai. Nebliáuk nebliáuk, tujau išvirs košytė. Bliáuna kaip ožys į turgų vežamas. Bliáuna kaip avelė į uodegą įkirpta. Bliáuna kaip nuplaktas.
bliáunančiai. verkiant, labai: Bliaunančiai reik lytaus. verkiant prašyti: Jau nebdręsu besakyties, ka blynų bliaunu. Kad nebliáusi, tai negausi. Balsiau bliáusi, – greičiau gausi.

3. negražiai dainuoti: Tie bliáuna kaip ožiai. Prisilakė per dieną, dabar bliáuna kaip gyvuliai girtais balsais. Girtas jis nieko neužkabinėjo, o tik dainas bliovė.

4. labai balsiai kalbėti, sakyti: Ko taip smarkiai bliáuni? Bliáuja an vidurio kiemo. Ko tu šit bliáuni, galgi tykiau negali pasakyti! Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemės turtus krauna.

5. nepadoriai kalbėti, keikti, plūsti: Ir negirtas jisai bliauja pikčiausius žodžius. Blióvė blióvė visaip, net bjauru klausyt. Nebliáuk, turėk sarmatą nuo žmonių. niekus kalbėti, taukšti: Koks senis bliáuna, ką jam gali tikėt.

6. plerti, plėstis: Ar nematai, kad skylė bliáujasi?
apsibliáuti. apsiverkti: Tas Jonelis, tėvą pamatęs, apsiblióvė. Apsiblióvė vaikas iš to skausmo.
atbliáuti.

1. bliaunant atbėgti: Kieno čia avelė atbliáuna? Veršeliai atbliáuna.

2. atsiliepti bliovimu: Veršelis miške bliovė bliovė, bet niekas jam neatsiblióvė.

3. verkiant ateiti: Jau gal prisimušė vaikai – mažasai atbliáuna nuo kalno.

4. iki soties prisiverkti: Tegu atsibliáuna kiek nori, kam jį tildai!

5. negražiai prisidainuoti: Atsiblióvėt jau – man net nusibodo klausyt!

6. priblevyzgoti: Girtas atsgrūdo, atsbliovė, kiek nelenda, ir vėl išsigrūdo.

7. atidaryti: Kodėl jūsų vartai atbliáuti naktį?
įbliáuti.

1. bliaunant įeiti: Ožka, teliukas, vaikas įbliáuna, karvė įbliuvoja.

2. įsileisti bliauti, verkti: Kai insblióvė mergiotė, tai nėr ir nustojimo.
išbliáuti

1. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išblióvė į ganyklą.

2. bliaunant išprašyti: Viena avis del visų išbliauna.

3. išgalėti bliauti: Veršis išbliáuna kaip jautis. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo neišbliáuti.

4. bliaunant pasakyti: Kaip išdrįsai išbliauti kalbą tokią. !

5. verkti kurį laiką: Išblióvė vaikas visą dieną, kad nesivežė svečiuose.

6. verkiant išprašyti: Tris dienas bliovęs, kol išbliovęs, kad tėvai jį leistų mokytis.

7. praleisti (laiką) negražiai dainuojant: Per naktelytę visi išblióvė.

8. išpasakoti: Sužinos ką, ir išbliáuja kitiem. Ką žinojo, tą ir išblióvė.

9. išsiplūsti: Gaspadinė vakar iš ryto kai prabliuvo, tai tik apypiete išsiblióvė ir nutilo.

10. išplerinti, nuplatinti: Skyles taip išblióvė, kad sagos niekaip nesilaiko. Išblióvei pirštines, kur aš jas dabar dėsiu. Graži suknelė, tik kaklas per daug išbliáutas (iškirptas) . Stebulės išbliáutos – nė patept negali. Stebulė jau visai išsiblióvė, neit tepalas bėga. Mano batai kad išsiblióvė, nuo kojos puola.
nubliáuti

1. bliaunant nubėgti: Kažkur nublióvė ta mūsų avelė.

2. subliauti.

3. bliaunant nusigaluoti: Nebijok, nenusibliaũs oželis, tegu bliauna.

4. apverkti: Vieno nenublióvėme, ir kitas mirė vaikas. Jis nusibliovęs, t. y. nusiverkęs.

5. nueiti negražiai dainuojant: Bernų pulkas nublióvė per kaimą.

6. dainuojant iškrypti iš gaidos: Į pabaigą visai jau bjauriai nublióvė.

7. negražiai, nepadoriai nušnekėti: Tai nublióvė, nė pats nežino ką, begėdis. Šneka ir šneka, labai gyvas žmogus, bet kad ką nubliaũtų – ne.
pabliáuti

1. kurį laiką bliauti: Nupirkta ožka pabliaũs kelias dienas ir apsipras.

2. kurį laiką paverkti: Bliauk bliauk – pabliáusi ir apsistosi.

3. pasakyti ką nereikalinga: Jis niekad nieko be reikalo nepabliaus, nieko nepakalbės.

4. pablevyzgoti: Susirenka piemenys pabliáut.
parbliáuti.

1. parbėgti ar pareiti bliaunant: Avys jau parbliáuna iš ganyklos.

2. pareiti verkiant: Bovysis bovysis – tai, žiūrėk, parbliáuna jau katras susmušęs.

3. pareiti negražiai dainuojant: Parbliáuna pjovėjai iš miško.
prabliáuti.

1. praleisti (laiką) bliaunant: Karvė per dieną prablióvė ir galvos nelenkė (neėdė) .

2. praverkti: Kai kada tai vaikas pernakt prabliáuna.

3. negražiai pradainuoti: Visą mielą naktelę prablióvė bernai.
pribliáuti.

1. bliauti iki soties: Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko.

2. priverkti: Priblióvė septynias skleinyčes ašarų.

3. iki soties prisiverkti: Prisibliáusi vyro diržą čiulpdama.

4. negražiai pridainuoti: Tiek priblióvėt, kaip jum ir gerklių neinsopsta!. Prisiblióvė kiek tik lenda.

5. priblevyzgoti: Girtas atejo ir visokių niekų priblióvė. Kiek te pribliáuna, priblevyzgoja, ir vis vaikai girdi!
subliáuti.

1. surikti. Kažin kas sublióvė krūmuos, gal karvė atliko. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu sublióvus. Juodas jautis sublióvė, visus žmones sugriovė.

2. bliaunant susišaukti: Mano avelės susibliovė su jų ir nubėgo in jų gyvulius.

3. negražiai sudainuoti: Baika – jau subliáuna šitie pusberniai.

4. smarkiai surikti, sušukti: Pirties veikėjas subliovė žvėrišku balsu.
užbliáuti.

1. subliauti 1: Kažkokiuo balsu kad užblióvė veršis! Oi ir užbliovė žilas ožiukas.

2. galą gauti bebliaunant: Užsibliaũs avytė.

3. imti balsu verkti: Kad užblióvė vaikas prie svetimų [žmonių],
negražu nei klausyt.

4. negražiai uždainuoti: Mergos kad užblióvė nei šiokiais, nei tokiais balsais! Gal užbliáusim – balsingas vakaras.

5. sublevyzgoti: Anas kad užbliaũs kada, tai mergos net raudonuoja.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bliáuti, </b>-na (-ja), blióvė. <br/>1. <span class="explanation">rėkti</span>. Avis bliáuna. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė blióvė. Ko ta telyčiukė bliáuja (bliáuna) ? Karvės bliáuna gurbe, gal visą dieną neliuobtos. Kieno čia veršiukas bliáuja. ? Jis. ir bliovė taip išgąstingai. | Volungė bliauna priš lytų. Atsisėdu i klausaus: žiogas bliauna. Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Avelė bliauna, kol šieno gauna. Ožka ir priėdusi bliauna. <br/>2. <span class="explanation">garsiai verkti, raudoti: </span> Vaikas bliáuna užsikūkčiodamas. Čia aš pradėjau beveik garsiai bliauti. Pasilikęs vienas vaikas ėmė bliáuti visa gerkle. Bene bliáuni – nepadoru tokiam dideliam! Par anos budynę bliovėm visi – ir vaikai, ir budynininkai. Nebliáuk nebliáuk, tujau išvirs košytė. Bliáuna kaip ožys į turgų vežamas. Bliáuna kaip avelė į uodegą įkirpta. Bliáuna kaip nuplaktas. <br/><b>bliáunančiai</b>. <span class="explanation">verkiant, labai: </span> Bliaunančiai reik lytaus. <span class="explanation">verkiant prašyti: </span> Jau nebdręsu besakyties, ka blynų bliaunu. Kad nebliáusi, tai negausi. Balsiau bliáusi, – greičiau gausi. <br/>3. <span class="explanation">negražiai dainuoti: </span> Tie bliáuna kaip ožiai. Prisilakė per dieną, dabar bliáuna kaip gyvuliai girtais balsais. Girtas jis nieko neužkabinėjo, o tik dainas bliovė. <br/>4. <span class="explanation">labai balsiai kalbėti, sakyti: </span> Ko taip smarkiai bliáuni? Bliáuja an vidurio kiemo. Ko tu šit bliáuni, galgi tykiau negali pasakyti! Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemės turtus krauna. <br/>5. <span class="explanation">nepadoriai kalbėti, keikti, plūsti: </span> Ir negirtas jisai bliauja pikčiausius žodžius. Blióvė blióvė visaip, net bjauru klausyt. Nebliáuk, turėk sarmatą nuo žmonių. <span class="explanation">niekus kalbėti, taukšti: </span> Koks senis bliáuna, ką jam gali tikėt. <br/>6. <span class="explanation">plerti, plėstis: </span> Ar nematai, kad skylė bliáujasi? <br/><b>apsibliáuti</b>. <span class="explanation">apsiverkti: </span> Tas Jonelis, tėvą pamatęs, apsiblióvė. Apsiblióvė vaikas iš to skausmo. <br/><b>atbliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bliaunant atbėgti: </span> Kieno čia avelė atbliáuna? Veršeliai atbliáuna. <br/>2. <span class="explanation">atsiliepti bliovimu: </span> Veršelis miške bliovė bliovė, bet niekas jam neatsiblióvė. <br/>3. <span class="explanation">verkiant ateiti: </span> Jau gal prisimušė vaikai – mažasai atbliáuna nuo kalno. <br/>4. <span class="explanation">iki soties prisiverkti: </span> </span> Tegu atsibliáuna kiek nori, kam jį tildai! <br/>5. <span class="explanation">negražiai prisidainuoti: </span> Atsiblióvėt jau – man net nusibodo klausyt! <br/>6. <span class="explanation">priblevyzgoti: </span> </span> Girtas atsgrūdo, atsbliovė, kiek nelenda, ir vėl išsigrūdo. <br/>7. <span class="explanation">atidaryti: </span> Kodėl jūsų vartai atbliáuti naktį? <br/><b>įbliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bliaunant įeiti: </span> Ožka, teliukas, vaikas įbliáuna, karvė įbliuvoja. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti bliauti, verkti: </span> Kai insblióvė mergiotė, tai nėr ir nustojimo. <br/><b>išbliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">bliaunant išbėgti ar išeiti: </span> Avys išblióvė į ganyklą. <br/>2. <span class="explanation">bliaunant išprašyti: </span> Viena avis del visų išbliauna. <br/>3. <span class="explanation">išgalėti bliauti: </span> Veršis išbliáuna kaip jautis. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo neišbliáuti. <br/>4. <span class="explanation">bliaunant pasakyti: </span> Kaip išdrįsai išbliauti kalbą tokią. ! <br/>5. <span class="explanation">verkti kurį laiką: </span> Išblióvė vaikas visą dieną, kad nesivežė svečiuose. <br/>6. <span class="explanation">verkiant išprašyti: </span> Tris dienas bliovęs, kol išbliovęs, kad tėvai jį leistų mokytis. <br/>7. <span class="explanation">praleisti (laiką) negražiai dainuojant: </span> Per naktelytę visi išblióvė. <br/>8. <span class="explanation">išpasakoti: </span> Sužinos ką, ir išbliáuja kitiem. Ką žinojo, tą ir išblióvė. <br/>9. <span class="explanation">išsiplūsti: </span> Gaspadinė vakar iš ryto kai prabliuvo, tai tik apypiete išsiblióvė ir nutilo. <br/>10. <span class="explanation">išplerinti, nuplatinti: </span> Skyles taip išblióvė, kad sagos niekaip nesilaiko. Išblióvei pirštines, kur aš jas dabar dėsiu. Graži suknelė, tik kaklas per daug išbliáutas <span class="explanation"> (iškirptas) </span>. Stebulės išbliáutos – nė patept negali. Stebulė jau visai išsiblióvė, neit tepalas bėga. Mano batai kad išsiblióvė, nuo kojos puola. <br/><b>nubliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">bliaunant nubėgti: </span> Kažkur nublióvė ta mūsų avelė. <br/>2. <span class="explanation">subliauti. </span> <br/>3. <span class="explanation">bliaunant nusigaluoti: </span> Nebijok, nenusibliaũs oželis, tegu bliauna. <br/>4. <span class="explanation">apverkti: </span> Vieno nenublióvėme, ir kitas mirė vaikas. Jis nusibliovęs, t. y. nusiverkęs. <br/>5. <span class="explanation">nueiti negražiai dainuojant: </span> Bernų pulkas nublióvė per kaimą. <br/>6. <span class="explanation">dainuojant iškrypti iš gaidos: </span> Į pabaigą visai jau bjauriai nublióvė. <br/>7. <span class="explanation">negražiai, nepadoriai nušnekėti: </span> Tai nublióvė, nė pats nežino ką, begėdis. Šneka ir šneka, labai gyvas žmogus, bet kad ką nubliaũtų – ne. <br/><b>pabliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką bliauti: </span> Nupirkta ožka pabliaũs kelias dienas ir apsipras. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką paverkti: </span> Bliauk bliauk – pabliáusi ir apsistosi. <br/>3. <span class="explanation">pasakyti ką nereikalinga: </span> Jis niekad nieko be reikalo nepabliaus, nieko nepakalbės. <br/>4. <span class="explanation">pablevyzgoti: </span> Susirenka piemenys pabliáut. <br/><b>parbliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parbėgti ar pareiti bliaunant: </span> Avys jau parbliáuna iš ganyklos. <br/>2. <span class="explanation">pareiti verkiant: </span> Bovysis bovysis – tai, žiūrėk, parbliáuna jau katras susmušęs. <br/>3. <span class="explanation">pareiti negražiai dainuojant: </span> Parbliáuna pjovėjai iš miško. <br/><b>prabliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti (laiką) bliaunant: </span> Karvė per dieną prablióvė ir galvos nelenkė <span class="explanation"> (neėdė) </span>. <br/>2. <span class="explanation">praverkti: </span> Kai kada tai vaikas pernakt prabliáuna. <br/>3. <span class="explanation">negražiai pradainuoti: </span> Visą mielą naktelę prablióvė bernai. <br/><b>pribliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bliauti iki soties: </span> Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko. <br/>2. <span class="explanation">priverkti: </span> Priblióvė septynias skleinyčes ašarų. <br/>3. <span class="explanation">iki soties prisiverkti: </span> </span> Prisibliáusi vyro diržą čiulpdama. <br/>4. <span class="explanation">negražiai pridainuoti: </span> Tiek priblióvėt, kaip jum ir gerklių neinsopsta!. Prisiblióvė kiek tik lenda. <br/>5. <span class="explanation">priblevyzgoti: </span> </span> Girtas atejo ir visokių niekų priblióvė. Kiek te pribliáuna, priblevyzgoja, ir vis vaikai girdi! <br/><b>subliáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">surikti</span>. Kažin kas sublióvė krūmuos, gal karvė atliko. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu sublióvus. Juodas jautis sublióvė, visus žmones sugriovė. <br/>2. <span class="explanation">bliaunant susišaukti: </span> Mano avelės susibliovė su jų ir nubėgo in jų gyvulius. <br/>3. <span class="explanation">negražiai sudainuoti: </span> Baika – jau subliáuna šitie pusberniai. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai surikti, sušukti: </span> Pirties veikėjas subliovė žvėrišku balsu. <br/><b>užbliáuti</b>. <br/>1. subliauti 1: Kažkokiuo balsu kad užblióvė veršis! Oi ir užbliovė žilas ožiukas. <br/>2. <span class="explanation">galą gauti bebliaunant: </span> Užsibliaũs avytė. <br/>3. <span class="explanation">imti balsu verkti: </span> Kad užblióvė vaikas prie svetimų [žmonių], negražu nei klausyt. <br/>4. <span class="explanation">negražiai uždainuoti: </span> Mergos kad užblióvė nei šiokiais, nei tokiais balsais! Gal užbliáusim – balsingas vakaras. <br/>5. <span class="explanation">sublevyzgoti: </span> Anas kad užbliaũs kada, tai mergos net raudonuoja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.