x
bliuvóti, -ója, -ójo.
1. bliauti, būbauti: Karvės bliuvója tvarte, reiks gint. Jaučias tik vaikščioja, bliuvója.
2. smarkiai šūkauti, rėkauti: Išeidamas iš karčemos kai jaučias bliuvoja.
atbliuvóti. bliuvojant ateiti ar atbėgti: Jautis atbliuvója. Atbėgo veršelis, atbliuvójo.
įbliuvóti. bliaunant įeiti.
nusibliuvóti pailsti bebliuvojant: Nusibliuvójo jauteliai bebliuvódami, nusistovėjo žirgeliai bestovėdami.
parbliuvóti. bliuvojant pareiti ar parbėgti: Avys parbliuvója namo.
subliuvóti. imti bliuvoti: Subliuvokit, šėmi jauteliai, pakelkit didį balselį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.