burkúoti-úoja, -ãvo.
1. brukuoti, ulduoti. Karvelis, balandis burkúoja. Girelėj karvelis graudžiai burkavo. Anksti rytą keldamas, per dvarelį eidamas, girdėjau, regėjau karvelį burkuojant.
2. murkti, purpuoti: Katė, atsitūpus priekakty, snaudžia, burkúoja. Še, jau ir kačiukas burkúoja.
3. meiliai kalbėtis, bendrauti: Juodu burkúoja kaip karveliai. Suveskime vaikus į porą, seniai burkuoja susitikę. Bučiavosi, burkavo kaip karveliukai. maloniai prašyti: Burkúok, išburkuosi, – ji minkštos širdies.
atsiburkúoti meiliai atsikalbėti: Suseis – tai neatsišneka, neatsiburkúoja.
įburkúoti. pajėgti smarkiai burkuoti: Ir įburkúoja gi mūsų karveliai!
išburkúoti. maloniai prašant, išgauti.
suburkúoti
1. suulduoti. Suburkãvo karvelėlis paskutinį kartą.
2. susidraugauti: Susiburkãvo kap karveliai.
3. susukti, sumušti (sviestą): Iki suburkúoji tą sviestą muštuvy [je],
tai rankų, rodos, netenki.
užburkúoti
1. imti burkuoti: Aš užburkuotau kai burkuonėlis.
2. užsikalbėti meiliai: Mat kaip užsiburkavo svirnely.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.