įčiauškėti

čiauškė́ti, čiáuška (čiaũška. -ė́jo, čiáuškėti, -a, -ėjo.

1. čirškėti, čeksėti, čiulbėti: Žvirbliai čiáuška. Sode čiauškėjo strazdai. Kielės čiáuška parugėse, kregždės plezda padangėse. Paukšteliai gojely čiauškėti pradėjo. Lakštingala čiauška karklynėj tankiausioj. Čiaušk lakštangėlė, gied volungėlė. Tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiáuški.

2. tankiai, gyvai, linksmai kalbėti, tarškėti, tauškėti: Vaikas linksmas, sveikas, tik čiáuška. Juk ir mes, dar a bė cė nemokėdami čiáuškėt, daug vargų bei striokų tėvams savo padarėm. Nebečiauškėsiu kai lakštutėlė, ale kukuosiu kai gegutėlė. Maželelė čiáuška kaip žvirblis čiau čiau čiau. Kadgi užniko čiauškėti lenkiškai! Čiáuška ir čiáuška lyg mintuvai. Ką tu čia čiáuški kaip žąsis? Čiáuški be perstojimo kaip boba. | Parėjo žlugtą velėjus, kad čiáuška, kad čiáuška (kalba pyktelėjusi) . Su vaikais čiáuškas, šnekas.

3. pliauškėti; žvangėti: Girdėti, kaip čiauška botagas. | Girdėjau čiauškant plieną. Čiauška žvanga dalgės plieno.

4. žlepnoti, čiaukšėti (ėdant, valgant), čiaukšnoti: Pasakodavo, ka kiaulės čiáuška jaujo [je].
atčiauškė́ti.

1. atskristi čiauškant: Atčiauška pulkas žvirblių.

2. ateiti čiauškant, šnekučiuojantis: Ko judvi da čia atsičiáuškat?
įčiauškė́ti.

1. sugebėti čiauškėti: Ir įčiáuška gi mūsų varnėnas – visokiais balsais.

2. įsismaginti čiauškėti, čirškėti: Susipešę ir įsičiauškėję žvirbliai.
išsičiauškė́ti iki soties čiauškėti, klegėti, krykšti: Per pirmą sniegą visados vaikai neramūs – išsičiauškės ir patys nurims.
nučiauškė́ti. nueiti čiauškant: Mudu su juo, būdavo, nueinam į mišką, nučiáuškam.
pačiauškė́ti.

1. pačirškėti: Kartais atlekia čia žvirblis pačiauškėti.

2. pakalbėti, patauškėti: Mano vienmečiai beveik visi bobas turi, ir yra kas pačiauška, mintis prablaško.
pričiauškė́ti

1. prikalbėti, pritauškėti: Kiek pričiauškėta, kiek prisijuokta. Na, jau į valias prisičiauškė́jot, eikit gult.

2. prisivilioti čiauškant, kalbant: Čiauškėjo čiauškėjo, kol sau panelę prisičiauškė́jo.
sučiauškė́ti.

1. pradėti čiauškėti, čiulbėti: Nelauksi gaidelių pragystančių, nei sodne paukštelių sučiauškančių.

2. gyvai, linksmai pasakyti: O kas tai, Jurgi, guli ir neini į gužynę? – sučiauškėjo šaltyšiūtė.

3. sužvangėti, sučeksėti: Lyg eina, lyg ginklai sučiauškėjo. Vilkas sučiauškėjo dantimis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>čiauškė́ti, </b>čiáuška (čiaũška. -ė́jo, čiáuškėti, -a, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">čirškėti, čeksėti, čiulbėti: </span> Žvirbliai čiáuška. Sode čiauškėjo strazdai. Kielės čiáuška parugėse, kregždės plezda padangėse. Paukšteliai gojely čiauškėti pradėjo. Lakštingala čiauška karklynėj tankiausioj. Čiaušk lakštangėlė, gied volungėlė. Tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiáuški. <br/>2. <span class="explanation">tankiai, gyvai</span>, <span class="explanation">linksmai kalbėti, tarškėti, tauškėti: </span> Vaikas linksmas, sveikas, tik čiáuška. Juk ir mes, dar a bė cė nemokėdami čiáuškėt, daug vargų bei striokų tėvams savo padarėm. Nebečiauškėsiu kai lakštutėlė, ale kukuosiu kai gegutėlė. Maželelė čiáuška kaip žvirblis čiau čiau čiau. Kadgi užniko čiauškėti lenkiškai! Čiáuška ir čiáuška lyg mintuvai. Ką tu čia čiáuški kaip žąsis? Čiáuški be perstojimo kaip boba. | Parėjo žlugtą velėjus, kad čiáuška, kad čiáuška <span class="explanation"> (kalba pyktelėjusi) </span>. Su vaikais čiáuškas, šnekas. <br/>3. <span class="explanation">pliauškėti; žvangėti: </span> Girdėti, kaip čiauška botagas. | Girdėjau čiauškant plieną. Čiauška žvanga dalgės plieno. <br/>4. <span class="explanation">žlepnoti, čiaukšėti (ėdant, valgant), čiaukšnoti: </span> Pasakodavo, ka kiaulės čiáuška jaujo [je]. <br/><b>atčiauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atskristi čiauškant: </span> Atčiauška pulkas žvirblių. <br/>2. <span class="explanation">ateiti čiauškant, šnekučiuojantis: </span> Ko judvi da čia atsičiáuškat? <br/><b>įčiauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugebėti čiauškėti: </span> Ir įčiáuška gi mūsų varnėnas – visokiais balsais. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti čiauškėti, čirškėti: </span> Susipešę ir įsičiauškėję žvirbliai. <br/><b>išsičiauškė́ti</b> <span class="explanation">iki soties čiauškėti, klegėti, krykšti: </span> Per pirmą sniegą visados vaikai neramūs – išsičiauškės ir patys nurims. <br/><b>nučiauškė́ti</b>. <span class="explanation">nueiti čiauškant: </span> Mudu su juo, būdavo, nueinam į mišką, nučiáuškam. <br/><b>pačiauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pačirškėti: </span> Kartais atlekia čia žvirblis pačiauškėti. <br/>2. <span class="explanation">pakalbėti, patauškėti: </span> Mano vienmečiai beveik visi bobas turi, ir yra kas pačiauška, mintis prablaško. <br/><b>pričiauškė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">prikalbėti, pritauškėti: </span> Kiek pričiauškėta, kiek prisijuokta. Na, jau į valias prisičiauškė́jot, eikit gult. <br/>2. <span class="explanation">prisivilioti čiauškant, kalbant: </span> Čiauškėjo čiauškėjo, kol sau panelę prisičiauškė́jo. <br/><b>sučiauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti čiauškėti, čiulbėti: </span> Nelauksi gaidelių pragystančių, nei sodne paukštelių sučiauškančių. <br/>2. <span class="explanation">gyvai, linksmai pasakyti: </span> O kas tai, Jurgi, guli ir neini į gužynę? – sučiauškėjo šaltyšiūtė. <br/>3. <span class="explanation">sužvangėti, sučeksėti: </span> Lyg eina, lyg ginklai sučiauškėjo. Vilkas sučiauškėjo dantimis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.