dáigyti, -o, -ė, daigýti, daĩgo, daĩgė
1. diegti 3: Šitas lietus tik kviečius daĩgo. Aš daigau grūdus, įdėjęs į velėną ir karvašūdį pirm sėjimo. Išdygs rūtelės nedaigomos.
2. diegti 4: Jam vis dáigo ir dáigo po krūtine. Tai dáigo man tą pirštą, kur vakar įsipjoviau. Oi kap votį dáigo! Diegliai daĩgo par nugarą kaip su virbalu arba su adata. | Jaučiu, kad man dáigo papadę: buvau insivėręs pašiną. Basam miške kojas spygliai daigo. Uodai daigo, tik daigo. Šaltis dáigė, kaip gnybte gnybo. Buvo daiganti karūna. Rakštis visados daiganti. knietėti, dilgėti, rūpėti praleisti: Jau kap turi kokį skatiką, tai jį daigo.
3. segioti, kabinėti: Vaikis, įvėlęs dagius į čiupryną, dar į drabužius daigė dagius.
4. eiti gyvai, bėgioti: Dáigė vaikai par visą dieną, dabar gulia kaip papjauti. Mergaitės mėlynomis kojomis, raudonomis nosimis taip skubinai ant namų daigo.
šìrdį dáigyti kelti rūpestį: Lobiai, kolei juos turi, erškėčiais yra, kurie širdį tavą dáigo ir žeidžia.
įdáigyti
1. giliant įskaudinti: Blusos, kad ir mažos, dėlto įdáigo.
2. įsegioti, įkabinėti: Vaikas dagius įdáigė į drabužius, į plaukus, t. y. įkibė ir įvėlė.
išdáigyti. subadyti: Pavargėlio dūšia kaip erškėčiais iždáigyta tampa.
nudáigyti. nudiegti 2: Dilgės nudáigė rankas. Nudáigė šaltis visą nugarą. Man elektra pirštus nudáigė. Tu man nudáigei su barzda visą veidą.
pridáigyti. prisegioti: Jis pridáigė kibių pilnus drabužius, t. y. prikibė.
sudáigyti
1. sudaiginti: Visus rugius šįmet sudaĩgė – bus saldi duona.
2. sudiegti 2: Širdį jam taip skaudžiai sudaigė, jog vos susilaikė balsu nesurikęs. Sudáigo šoną ir vėl nustoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.