įdaužyti

daužýti, daũžo, daũžė.

1. skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus. Vėjis langus daũžo. Še riešutų, daužyk! Jug ir šventiejai puodus daũžo. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo.

2. trankyti: Vilnis krantą daužo. Daũžo kojas. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų. Juokiasi, rankas daũžo. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė. | Galvelė skaudėjo, kosulys daužė. | Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) . Liežuvis kūną daužo. Daũžės gyvulėlis. kol nusibaigė. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks.

3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius. Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu. Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais. Vaikai, ko jūs daũžotės!

4. skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt. Jau beveik reikia eit šienas daužýt.

5. bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką. Aš daužiaus po platųjį pasaulį. Neperleiskig man daužytis ant žemės. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra. kožna diena pro svetimas žmones daužytisi. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais.

6. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs. Daužos kap pasiutę. | Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) .

7. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas. Kanarėlė daužosi narvely.

8. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis.
kalbomìs (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs.
nùgarą daužýti su kulnimìs greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino.
apdaužýti.

1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė. Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų.

2. aptrankyti: Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą. | Ledai smarkiai apdaũžė (apkapojo) rugius. Obuoliai apsidaũžė bevežant. Kojas apsidaužaĩ į bul'bas, kol pereini per bulbieną. | Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka. apakėti: Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo.

3. apmušti: Vyras pačią apdaũžė. Gužynėse apsidaũžo vyrai.

4. apdirbti, aptvarkyti: Vis didžiumą apdaužysim (apravėsime) linų. Jau mes visus darbus apsdaũžėm. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais. Būsim su darbais apsidaužę. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus (apsitvarko) .

5. apsiprasti, aprimti: Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė (nuvargęs aprimo) .

6. pasilakstyti, pasiburkšti: Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu.
atidaužýti.

1. daužant atitrupinti, atskelti: Atidaužýk biskutį sūrio man.

2. atitrankyti, atitalžyti: Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs.
ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti.
įdaužýti.

1. įdaužti, įskelti: Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos.

2. daužant įstumti.
išdaužýti.

1. išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų. Dalgė buvo labai išdaužýta. Išdaužýtas kelias. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė. Susimušė, langus išsidaũžė. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo. Vienas kitam dantis išsidaũžė.

2. ištrankyti: Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės. | Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo. | Kosulys išdaũžė krūtinę. išblokšti (javus): Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt.

3. ištalžyti, primušti: Jis visiem jum snukius išdaužỹs. Pasigėrei, snukius išsidaužeĩ – i vė gerai.

4. užmušti (visus): Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč.

5. išskirstyti (iš pradalgių šieną): Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius.

6. ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt.

7. išsibastyti, išsitrankyti: Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado. Išsidaužaĩ par mergas, o valgyt namo pareini.

8. išsišėlti, išsidūkti: Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien.
nudaužýti. nudaužti:

1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes!

2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę. Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė. nupjauti (dalgiu): Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm. Bulbienokus nudaužiau.

3. daužant sužeisti, sugadinti: Neužkišk sienojų. kad arkliui kulnų nenudaužytų. Vėjai nudaužo (nuplėšo) stogus. Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo. daužant nugalėti: Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti.

4. nusibastyti, nusitrenkti: Jin nusidaũžė toli. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti.

5. nuvargti: Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo.

6. prapulti, dingti: Mano pirštinės kažkur nusidaũžė.
padaužýti

1. patrankyti: Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų. Padaužýk smarkiau [į duris],
tai gal išgirs. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti. | Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau (patrupinčiau grumstus) .

2. daužant pasiskinti: Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė.

3. pasibastyti, pasitrankyti: Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo.

4. besidaužant gauti galą: Jie tę pasdaužỹs.

5. pasilakstyti, pasiburkšti: Kumelė pasidaũžė. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia.
parsidaužýti su triukšmu pareiti, parsibelsti: Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega.
pradaužýti

1. pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm. | Kelias jau buvo kiek pradaužýtas (važiuojančių aplygintas) .

2. prakulti (su spragilais): Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui. Javų tik sėklai prasidaužýdavo.

3. prasibastyti, prasitrankyti: Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini!
pridaužýti.

1. primušti: Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką!. Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme.

2. daužant daug primušti: Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo.

3. daužant prisiskinti: Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių.

4. priakėti prieš sėjant: Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta.

5. prisibastyti, prisitrankyti: Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus.

6. prisisiausti, prisilakstyti: Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti.
sudaužýti.

1. sumušti į gabalus, sutrupinti: Kažin kas sudaũžė puodelį. Arkliai sudaũžė vežimą. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios. Sudaužyti į smulkius gabalėlius. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo (suardo) . Kad tave grausmas sudaužytų!. Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt.

2. sunaikinti, parblokšti: Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos. Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius.

3. sutrankyti: Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas. Krečiant obuoliai susidaũžo. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę.

4. primušti: Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį. | Pasivijęs snukį sudaũžė.

5. susidainuoti: Kai susdaužaĩ, tai gražu.
sudaužýta širdìs. Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi.
uždaužýti.

1. sutrankyti: Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas.

2. užmušti: Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys. Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba.

3. mirti nuo blaškymosi, daužymosi: Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo.

4. uždirbti dirbant kalvėje: Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>daužýti, </b>daũžo, daũžė. <br/>1. <span class="explanation">skaldyti, trupinti į gabalus: </span> Daužau mūrus. Vėjis langus daũžo. Še riešutų, daužyk! Jug ir šventiejai puodus daũžo. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo. <br/>2. <span class="explanation">trankyti: </span> Vilnis krantą daužo. Daũžo kojas. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų. Juokiasi, rankas daũžo. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė. | Galvelė skaudėjo, kosulys daužė. | Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt <span class="explanation"> (bombarduoti) </span>. Liežuvis kūną daužo. Daũžės gyvulėlis. kol nusibaigė. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks. <br/>3. <span class="explanation">mušti, pliekti: </span> Užginta vyresniesiems daužyti kareivius. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius. Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu. Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais. Vaikai, ko jūs daũžotės! <br/>4. <span class="explanation">skirstyti iš pradalgių (šieną): </span> Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt. Jau beveik reikia eit šienas daužýt. <br/>5. <span class="explanation">bastytis, klajoti, trankytis: </span> Ans labai mėgsta daužýties pašaliais. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką. Aš daužiaus po platųjį pasaulį. Neperleiskig man daužytis ant žemės. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra. kožna diena pro svetimas žmones daužytisi. <span class="explanation">valkiotis: </span> Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais. <br/>6. <span class="explanation">siausti, išdykauti: </span> Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs. Daužos kap pasiutę. | Vaikai daũžėsi ant ledo <span class="explanation"> (išdykaudami čiaužė) </span>. <br/>7. <span class="explanation">blaškytis: </span> Daužos lyg velnio užsėstas. Kanarėlė daužosi narvely. <br/>8. <span class="explanation">lakstytis, burkštis: </span> Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis. <br/><b> kalbomìs (žõdžiais) daužýti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs. <br/><b>nùgarą daužýti su kulnimìs</b> <span class="explanation">greitai bėgti, skubėti: </span> Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė. <br/><b>rankàs daužýti</b> <span class="explanation">stebėtis: </span> Ir rankàs daužáu – nebėr avino. <br/><b>apdaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį sudaužyti: </span> Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė. Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų. <br/>2. <span class="explanation">aptrankyti: </span> Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą. | Ledai smarkiai apdaũžė <span class="explanation"> (apkapojo) </span> rugius. Obuoliai apsidaũžė bevežant. Kojas apsidaužaĩ į bul'bas, kol pereini per bulbieną. | Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka. <span class="explanation">apakėti: </span> Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo. <br/>3. <span class="explanation">apmušti: </span> Vyras pačią apdaũžė. Gužynėse apsidaũžo vyrai. <br/>4. <span class="explanation">apdirbti, aptvarkyti: </span> Vis didžiumą apdaužysim <span class="explanation"> (apravėsime) </span> linų. Jau mes visus darbus apsdaũžėm. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais. Būsim su darbais apsidaužę. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus <span class="explanation"> (apsitvarko) </span>. <br/>5. <span class="explanation">apsiprasti, aprimti: </span> Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė <span class="explanation"> (nuvargęs aprimo) </span>. <br/>6. <span class="explanation">pasilakstyti, pasiburkšti: </span> </span> Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu. <br/><b>atidaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daužant atitrupinti, atskelti: </span> Atidaužýk biskutį sūrio man. <br/>2. <span class="explanation">atitrankyti, atitalžyti: </span> Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs. <br/><b> ragùs atsidaužýti</b> <span class="explanation">išsidūkti: </span> Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti. <br/><b>įdaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įdaužti</span>, <span class="explanation">įskelti: </span> Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos. <br/>2. <span class="explanation">daužant įstumti. </span> <br/><b>išdaužýti</b>. <br/>1. išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų. Dalgė buvo labai išdaužýta. Išdaužýtas kelias. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė. Susimušė, langus išsidaũžė. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo. Vienas kitam dantis išsidaũžė. <br/>2. <span class="explanation">ištrankyti: </span> Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės. | Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo. | Kosulys išdaũžė krūtinę. <span class="explanation">išblokšti (javus): </span> Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt. <br/>3. <span class="explanation">ištalžyti, primušti: </span> Jis visiem jum snukius išdaužỹs. Pasigėrei, snukius išsidaužeĩ – i vė gerai. <br/>4. <span class="explanation">užmušti (visus): </span> Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč. <br/>5. <span class="explanation">išskirstyti (iš pradalgių šieną): </span> Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius. <br/>6. <span class="explanation">ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: </span> Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt. <br/>7. <span class="explanation">išsibastyti, išsitrankyti: </span> Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado. Išsidaužaĩ par mergas, o valgyt namo pareini. <br/>8. <span class="explanation">išsišėlti, išsidūkti: </span> Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien. <br/><b>nudaužýti</b>. nudaužti: <br/>1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes! <br/>2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę. Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė. <span class="explanation">nupjauti (dalgiu): </span> Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm. Bulbienokus nudaužiau. <br/>3. <span class="explanation">daužant sužeisti, sugadinti: </span> Neužkišk sienojų. kad arkliui kulnų nenudaužytų. Vėjai nudaužo <span class="explanation"> (nuplėšo) </span> stogus. Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo. <span class="explanation">daužant nugalėti: </span> Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti. <br/>4. <span class="explanation">nusibastyti, nusitrenkti: </span> Jin nusidaũžė toli. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti. <br/>5. <span class="explanation">nuvargti: </span> Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo. <br/>6. <span class="explanation">prapulti, dingti: </span> Mano pirštinės kažkur nusidaũžė. <br/><b>padaužýti</b><br/>1. <span class="explanation">patrankyti: </span> Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų. Padaužýk smarkiau [į duris], tai gal išgirs. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti. | Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau <span class="explanation"> (patrupinčiau grumstus) </span>. <br/>2. <span class="explanation">daužant pasiskinti: </span> Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė. <br/>3. <span class="explanation">pasibastyti, pasitrankyti: </span> Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo. <br/>4. <span class="explanation">besidaužant gauti galą: </span> Jie tę pasdaužỹs. <br/>5. <span class="explanation">pasilakstyti, pasiburkšti: </span> </span> Kumelė pasidaũžė. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia. <br/><b>parsidaužýti</b> <span class="explanation">su triukšmu pareiti, parsibelsti: </span> Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega. <br/><b>pradaužýti</b><br/>1. pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm. | Kelias jau buvo kiek pradaužýtas <span class="explanation"> (važiuojančių aplygintas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">prakulti (su spragilais): </span> Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui. Javų tik sėklai prasidaužýdavo. <br/>3. <span class="explanation">prasibastyti, prasitrankyti: </span> Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini! <br/><b>pridaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">primušti: </span> </span> Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką!. Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme. <br/>2. <span class="explanation">daužant daug primušti: </span> Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo. <br/>3. <span class="explanation">daužant prisiskinti: </span> Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių. <br/>4. <span class="explanation">priakėti prieš sėjant: </span> Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta. <br/>5. <span class="explanation">prisibastyti, prisitrankyti: </span> Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus. <br/>6. <span class="explanation">prisisiausti, prisilakstyti: </span> Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti. <br/><b>sudaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sumušti į gabalus, sutrupinti: </span> Kažin kas sudaũžė puodelį. Arkliai sudaũžė vežimą. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios. Sudaužyti į smulkius gabalėlius. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo <span class="explanation"> (suardo) </span>. Kad tave grausmas sudaužytų!. Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt. <br/>2. <span class="explanation">sunaikinti, parblokšti: </span> Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos. Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius. <br/>3. <span class="explanation">sutrankyti: </span> </span> Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas. Krečiant obuoliai susidaũžo. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę. <br/>4. <span class="explanation">primušti: </span> </span> Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį. | Pasivijęs snukį sudaũžė. <br/>5. <span class="explanation">susidainuoti: </span> Kai susdaužaĩ, tai gražu. <br/><b> sudaužýta širdìs</b>. Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi. <br/><b>uždaužýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrankyti: </span> </span> Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas. <br/>2. <span class="explanation">užmušti: </span> Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys. Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba. <br/>3. <span class="explanation">mirti nuo blaškymosi, daužymosi: </span> Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo. <br/>4. <span class="explanation">uždirbti dirbant kalvėje: </span> Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.