dažýti, dãžo, dãžė
1. merkti, mirkyti, vilgyti: Duonos kąsnį į taukus dažýti. Man patinka skryliai su taukais dažýt. Dažýk dažýk, sauso negali valgyti. Įsipilk aliejaus su druska ir dažýk. Bet ir gaigalėlis be pertrūkio dažo savo snapelį į vandenį. Tas, kursai dažo ranką su manim ing bliūdą, išduos mane. Pasipylę druskos, vaikai dãžosi.
2. girsnoti, girtauti: Vytukas da i šiandie dãžo.
3. spalvinti mirkant dažuose ar tepant dažais: Šiandie mes tolkas dažysim. Aš pati dažaũ juodinius su pikiu, raudinius, geltinius, žalinius, mėlynius, mėlynmargius, šviesmėlynius, tamsraudinius. Mergos veidus dãžo. Juodasis varnelis tas juods nedažytas. Jaunuomenė skrajojo nuo butos ik butos, dažytus kiaušius rinkdama.
4. spalvinti: Krizo amžinai raudoni skruostai dabar dar ryškiau dažomi alučio. Gaisro atspindys vario atspalviu dažė jų pražilusias galvas. Jis. ėmė dažytis tarybine spalva.
5. lieti, gaminti (žvakes): Žvakes dãžo karštame lajuje. Dabar retas kas namuos žvakes dãžo.
apdažýti.
1. apmirkyti, apvilgyti: Apdãžė taukus, ir nebereikia dažinio.
2. nuspalvinti dažais: Apdažýk žiuponaitį juodai.
įdažýti. įmirkyti: Duonos kąsnį į dažinį įdažýti. Į nuodus įdažýtos, nuodingos strėlos.
išdažýti.
1. sunaudoti dažant: Ar mama visus taukus išdažeĩ?. Išsidãžė dažinys, visas jo riebumas.
2. išgirsnoti: Prie valgio visą bonką išdãžė.
3. ištepti dažais: Jis moka gražiai kiaušinius išdažyt ir išskutinėt. Atėjo visa išsidãžius (išsitepus veidą) .
nudažýti.
1. sunaudoti dažant: Nenudažýk taukų nuo viršaus dažinio, negi vienas valgai!
2. nusigerti: Išėjo iš karčemos nusidažęs. Ir tiek jau buvo visi nusidãžę, kad nei namų nežinojo.
3. nuspalvinti mirkant dažuose ar tepant dažais: Dailesnių knygų kraštai gali būti nudažomi. Plostakė aukso puta nudažyta. Siūlus žaliai nusidažiaũ. Medvilnė, paveikta cinko chlorido jodo tirpalu, nusidažo raudonai violetine spalva.
4. nuspalvinti: Saulė rožine spalva nudažė dangų. | Tautosakos evoliucijoje galime suvokti tam tikrus laikotarpius, kurie raiškiau negu kiti nudažė atitinkamu atspalviu pačius tautosakos faktus.
káilį nudažýti prilupti: Ponas ir juokuodamas tankiai nudažo kailį.
padažýti.
1. pamirkyti, pavilgyti: Padažýk plunksną rašale. Būdavo, padãžo duoną į aliejų i valgo. Duonos druskon padãžė, pavalgė ir nuejo. Siųsk Lozorių, idant padažytų galą piršto savo vandenyje, o atvėsintų liežuvį mano. Mes valgome ragaišį, pasidažydami su taukais, o jis su smetona. Jie blynus valgo, pasidažydami taukuose. Pasidažýk duoną meduj. Nor cukraus pasidažýkit. Kulia pasidãžant (vieną kartą smarkiai suduodant, kitą kartą vos paliečiant kultuvu pėdus) .
2. nuspalvinti mirkant dažuose ar tepant dažais: Apsitrynusias tamsias pirštines galima padažyti atitinkamos spalvos spiritiniu laku.
pérdažyti
1. perspalvinti iš naujo mirkant dažuose ar tepant dažais: Milelis negražus, reikės pérdažyt. Perdažant automobilį, reikia pašalinti senuosius dažus nuo sparnų, kabinos, variklio dangčio ir kt.
2. pasikeisti, dėtis, persispalvinti: Baltagvardiečiai stengiasi ir moka persidažyti komunistais.
pridažýti.
1. dažant privalgyti: Ko taip geri, gal sūrių blynų pridažeĩ. Blynų prisdãžė.
2. prispalvinti dažais: Pridažýsma Velykoms kiaušių, būs visims vaikams.
sudažýti
1. suvartoti padažu: Tokia šeimyna nemažai ir dažinio sudãžo.
2. susitepti dažais: Kur susidažeĩ ranką?
uždažýti.
1. dažant užvalgyti: Išvažiavau rytą, truputėlį blynų uždãžęs.
2. užtepti dažais: Plėmes uždãžė, ir nebežymu.
3. nuspalvinti užpilu: Degtinė uogomis uždažyta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.