.
dė́dinti (-yti), -ina, -ino, dėdìnti, -ìna, -ìno
1. dėti 1: Basą dėdino ant degančio pikio. Skolą skolink, bet ir grąžą dėdink.
2. dėti 3: Dė́dinau duris kamarai. Avalynę ilgesniai dėvėsi, o puspadžius dėdinsi 2 – 3 ir daugesniai žygių. Nė būti dantų nebėra, o dė́dintis nėra iš ko.
3. dėti 12: Gaspadinė dė́dina vištą, pavožusi po rėčiu lovos gale. Jos vištas stuboj dėdìna. Močios vištas dėdinù. Vaikai, ar jau dėdìnate vištą?. Vištos dėdiñsis, bus kiaušinių.
antdė́dinti. antdėti 1: Antdėdinti noriu viršus laikrodžiuo. Tėvas antdėdino ant jos kojų gelžinius ir į kalinį įsvadino.
įdė́dinti. įdėti:
1. Įdėdino kūną vyskupo į cinos grabą. Popiežius mistrą į kalinę įdėdino. Drauge į kalėjimą įsidėdino.
2. Aš įdėdinsiu gale galvelių zerkolinį langelį. Pasikurdyčiaus aukštam kalne svirnelę, įsidė́dyčiau dėmantinį langelį. Įsidė́dino dantis pryš senatvę.
3. įdėti 4.: Reik įsidė́dinti į gazetas (pasiskelbti laikraštyje), kad nori pirkti matorą.
padė́dinti
1. padėti 1: 100 rublių prie vyriausybės maskolių Aisėnuose padėdino. Tu, karaliau visų karalių, tamsiame stalde, kur galvijai stovėjo, pasidėdinai.
2. padėti
3. Pasidė́dinti puspades.
3. padėti 8: Vaikas jau ir padėdina vištą. Kai aš išeisiu, padėdink man vištą.
4. paskirti: Ponas padėdino aną į zakristijonus.
pridė́dinti
1. pridėti 2: Tat nėra kam pridėdyti mano pilnos skrynelės.
2. priskirti, pastatyti: Žydai. sargus grabop pridėdino.
3. pridėti 9: Skubėjo, pridėdinusi kiaušinių, nešti kunigėliui.
sudė́dinti
1. sudėti
3. Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė (mirė) .
2. sudėvėti: O jau sudžiovino, o jau sudėdino skrynelėj vainikėlį.
3. sudėti 10: Kad boba sudė́dintų šviežių kiaušinių ir atneštų.
uždė́dinti
1. uždėti 1: Ir uždėdino ant to. septynis stulpus.
2. leisti perėti: Uždėdinaũ dvi vištas ant kiaušinių, kad daug viščiukų išperėtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.