x
diẽvinti, -ina, -ino.
1. Dievu laikyti, garbinti.
2. labai mylėti, aukštinti: Jis ją diẽvina, stačiai ant rankų nešioja. Savo vaiką ji dievina ir sykiu nekenčia.
įdiẽvinti. sudievinti: Ėjo įvairios aukos visuotinai įdievintai gamtai, tariant, dievams.
padiẽvinti. padaryti dievišku: Tasai penukšlas nėjo ing pasylijimą kūno jo, jau padiẽvinto.
sudiẽvinti. suteikti Dievo ypatybių: Tuo būdu aistis sudievino patį dangų ir jo kūnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.