įdirti

dìrti, -ia (dẽra). dýrė.

1. lupti, plėšti, maukti: Aš derù kailį avies. Jos dyrė kailį užmuštiesiems elniams. Nebus kam stipenoms kailio dìrti. Avis. dirt ir plėšt po savam norui. Nu vieno jaučio dviejų kailių nedira. nešioti, plėšti: Kam tu derì naujį drabužį? Engi diri avalynę.

2. tvoti, mušti, plakti: Ans žada tave dirti, t. y. mušti. Aš tave dýriau. Toks pasileidęs – reik dir̃ti kaip šunį. Nukenčiate, jei kas jus už tarnus padaro, jei kas jus diria, jei kas veidana muša.

3. su noru daug srėbti, dyžti: Mudviem putra dideliai tiko, kad mudvi dýrėv.

4. riesti, lošti, versti: Kam tu galvą dirì aukštyn?

káilį (skū̃rą) dìrti mušti: Dìra vaikuo káilį, net kudlos leka. Kam tu derì skūrą žmogui?
atsidìrti, atsìdiria, atidýrė

1. atsilošti, atsiversti: Ko tu tep atsidýręs žiūrai? Eina atsidýręs kap ožys.

2. atsigręžti, atsisukti: Atsidìrk atgal paregėt, ar nesiveja.
įdìrti, į̃diria, įdýrė.

1. įlupti, numaukti: Rakalys, pusėn teįdýręs kailį, metė ir nuėjo sau.

2. įtvoti, įkirsti: Įdirk tus varnakus (vaikėzus) gerokai!
išdìrti, ìšdiria, išdýrė. išsrėbti: Išdyriau visą bliūdą kruopynės.
káilį išdìrti primušti, išplakti: Ko neklausai, bene nori, kad káilį išdir̃čio!
nudìrti, nùdiria, nudýrė.

1. nulupti, numaukti: Nudýriau avinui kailį. Jau nudýriau veršiuo kailį. Ve padvėsusio arklio skūra nudirtà, ir kaulai ten bebrankso. Su nudirtais jų kailiais patys maustės. Jūs nudiriat jų odą ir mėsą nuog jų kaulų. Burna raudona it nudirta. nudėvėti: Ar jau nudyrei savo sermėgą? nupjauti: Nudýrėm rugius.

2. nuplakti, primušti: Nūdyrė vaiką su rykštele už neklausymą. Nudirk vaiką, jug jau nebsuopuojamas.
káilį (
skū̃rą) nudìrti

1. išnaudoti, apiplėšti: Vos nenùdiria kailio artimo savo.

2. nuvaryti, nukankinti: Kam tu duodi kitam arklius – ir skū̃rą nudìrs.
[gyvám] káilį nudìrti [per akìs] primušti, nuplakti: Aš jam nudìrsiu káilį per akìs už tokius darbus. Kai nudirsiu kailį, diržą paėmęs, tai tuoj paklausysi. Žada Joneliui gyvam kailį nudirti.
pradìrti, pràdiria, pradýrė.

1. praplėšti: Pradyriau drabužį.

2. plėšinį praplėšti: Apsigyvenęs girė [je],
pradyrė sau žemės lopelį. Tenai ant uolų kupromis pradirti žemės lopeliai, dirvomis vadinami.
pridìrti, prìdiria, pridýrė.

1. prilupti, primušti: Ans tave pridir̃s, t. y. prilups. Pridýrę, primušę ir paleido.

2. privalgyti, prisrėbti: Pridýriau putros. Vaikai kad prisìdera putros! Kad ir mažiluitės bulvės, bet prisidirti gal visai dienai.
uždìrti, ùždiria, uždýrė. užkelti, užriesti, atlošti: Eina, galvą uždýręs. Rogių galai uždirtì. Karvės skrenda, galvas žudýrę. Kap trenkė aplink tvorą, net kojas aukštyn uždýrė. Uždyrė kojas ir guli tinginys. Ivonėlis atsigul [ė] an ližės ir aždyrė kojas. Merguta juos stūmė – tik kojos viršun ažsidýrė.
kójas (kanópas) uždìrti numirti, padvėsti: Jau jis uždýrė kójas. Lauk, šunie, kol arklys kanópas uždir̃s.
kójomis užsidìrti apsiversti, apvirsti: Kad pavarysiu, tai net kójom užsidìrsi.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dìrti, </b>-ia (dẽra). dýrė. <br/>1. <span class="explanation">lupti, plėšti</span>, <span class="explanation">maukti: </span> Aš derù kailį avies. Jos dyrė kailį užmuštiesiems elniams. Nebus kam stipenoms kailio dìrti. Avis. dirt ir plėšt po savam norui. Nu vieno jaučio dviejų kailių nedira. <span class="explanation">nešioti, plėšti: </span> Kam tu derì naujį drabužį? Engi diri avalynę. <br/>2. <span class="explanation">tvoti</span>, <span class="explanation">mušti, plakti: </span> Ans žada tave dirti, t. y. mušti. Aš tave dýriau. Toks pasileidęs – reik dir̃ti kaip šunį. Nukenčiate, jei kas jus už tarnus padaro, jei kas jus diria, jei kas veidana muša. <br/>3. <span class="explanation">su noru daug srėbti, dyžti: </span> Mudviem putra dideliai tiko, kad mudvi dýrėv. <br/>4. <span class="explanation">riesti</span>, <span class="explanation">lošti</span>, <span class="explanation">versti: </span> Kam tu galvą dirì aukštyn? <br/><b></b><br/><b>káilį (skū̃rą) dìrti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Dìra vaikuo káilį, net kudlos leka. Kam tu derì skūrą žmogui? <br/><b>atsidìrti, </b>atsìdiria, atidýrė<br/>1. <span class="explanation">atsilošti, atsiversti: </span> Ko tu tep atsidýręs žiūrai? Eina atsidýręs kap ožys. <br/>2. <span class="explanation">atsigręžti, atsisukti: </span> Atsidìrk atgal paregėt, ar nesiveja. <br/><b>įdìrti, </b>į̃diria, įdýrė. <br/>1. <span class="explanation">įlupti, numaukti: </span> Rakalys, pusėn teįdýręs kailį, metė ir nuėjo sau. <br/>2. <span class="explanation">įtvoti, įkirsti: </span> Įdirk tus varnakus <span class="explanation"> (vaikėzus) </span> gerokai! <br/><b>išdìrti, </b>ìšdiria, išdýrė. <span class="explanation">išsrėbti: </span> Išdyriau visą bliūdą kruopynės. <br/><b></b> káilį išdìrti <span class="explanation">primušti, išplakti: </span> Ko neklausai, bene nori, kad káilį išdir̃čio! <br/><b>nudìrti, </b>nùdiria, nudýrė. <br/>1. <span class="explanation">nulupti, numaukti: </span> Nudýriau avinui kailį. Jau nudýriau veršiuo kailį. Ve padvėsusio arklio skūra nudirtà, ir kaulai ten bebrankso. Su nudirtais jų kailiais patys maustės. Jūs nudiriat jų odą ir mėsą nuog jų kaulų. Burna raudona it nudirta. <span class="explanation">nudėvėti: </span> Ar jau nudyrei savo sermėgą? <span class="explanation">nupjauti: </span> Nudýrėm rugius. <br/>2. <span class="explanation">nuplakti, primušti: </span> Nūdyrė vaiką su rykštele už neklausymą. Nudirk vaiką, jug jau nebsuopuojamas. <br/><b></b> káilį (<br/><b>skū̃rą) nudìrti</b><br/>1. <span class="explanation">išnaudoti, apiplėšti: </span> Vos nenùdiria kailio artimo savo. <br/>2. <span class="explanation">nuvaryti, nukankinti: </span> Kam tu duodi kitam arklius – ir skū̃rą nudìrs. <br/><b> [gyvám] káilį nudìrti [per akìs] </b> <span class="explanation">primušti, nuplakti: </span> Aš jam nudìrsiu káilį per akìs už tokius darbus. Kai nudirsiu kailį, diržą paėmęs, tai tuoj paklausysi. Žada Joneliui gyvam kailį nudirti. <br/><b>pradìrti, </b>pràdiria, pradýrė. <br/>1. <span class="explanation">praplėšti: </span> Pradyriau drabužį. <br/>2. <span class="explanation">plėšinį praplėšti: </span> Apsigyvenęs girė [je], pradyrė sau žemės lopelį. Tenai ant uolų kupromis pradirti žemės lopeliai, dirvomis vadinami. <br/><b>pridìrti, </b>prìdiria, pridýrė. <br/>1. <span class="explanation">prilupti, primušti: </span> Ans tave pridir̃s, t. y. prilups. Pridýrę, primušę ir paleido. <br/>2. <span class="explanation">privalgyti, prisrėbti: </span> Pridýriau putros. Vaikai kad prisìdera putros! Kad ir mažiluitės bulvės, bet prisidirti gal visai dienai. <br/><b>uždìrti, </b>ùždiria, uždýrė. <span class="explanation">užkelti, užriesti, atlošti: </span> Eina, galvą uždýręs. Rogių galai uždirtì. Karvės skrenda, galvas žudýrę. Kap trenkė aplink tvorą, net kojas aukštyn uždýrė. Uždyrė kojas ir guli tinginys. Ivonėlis atsigul [ė] an ližės ir aždyrė kojas. Merguta juos stūmė – tik kojos viršun ažsidýrė. <br/><b></b> kójas (kanópas) uždìrti <span class="explanation">numirti</span>, <span class="explanation">padvėsti: </span> Jau jis uždýrė kójas. Lauk, šunie, kol arklys kanópas uždir̃s. <br/><b>kójomis užsidìrti</b> <span class="explanation">apsiversti, apvirsti: </span> Kad pavarysiu, tai net kójom užsidìrsi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.