įdrebėti

drebė́ti, drẽba, -ė́jo.

1. būti apimtam dažno krečiančio judesio (dėl šalčio, baimės ir t. t), virpėti, tirtėti: Sušalau, visas drebù. Kūdikis iš šalčio drẽba. Drẽba kaip apušės lapas. Drẽba – net dantys barška. Drẽba kap drugio krečiamas. Vienas drẽba iš baimės, kitas iš šalčio, kitas iš noro meilės. Vėl dreba iš baimės mūs pakinkliai. Visa drebėdama šalčiu ir badu, slinko ji toliau. Širdis dreba apmaudu. Užsirūstinęs ponas net drebė́damas prakalbo. O kad aš jojau par žalią girelę, dreba muno žirgelis kaip drebulelė. Dreba tavo kojelės nuog kelionėlės. Avį kerpant, ožka dreba. Ranka dreba kaip vištą vogus. Oi kaip drẽbasi (ima drebulys) !. Baisiai drebė́josi traukiant dantį. Išeini oran, i drẽbasi. kratytis, virpėti, veikiant išorinėms jėgoms: Jauni šoka – žemė drẽba, seni šoka – dančiai kleba. Kai pakinkė šešius žirgus, net žemė drebė́jo. Žemė dreba nuo jo balso. Kaip jis joja viešu keliu, viešas kelelis tai dreba. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė. Čia visais lapais drẽba epušės nusgandę. Mūrai drebėti ir griūti pradėjo. Jojau per laukelį – žemelė drebėjo. Jo balsas drẽba. Jis kalba drẽbančiu balsu.

2. bijoti, baimintis: Mes patys drebėjome dėl Lietuvoje likusios mūsų inteligentijos likimo. Drebėkit, išprotėję skelbėjai žudynių naujų! Dreba eidama vakare pro pirtį. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme.

3. perdėtai šykštauti, gailėti: Reikia žinoti, jog Tamošius prie išleidimo skatiko drebėjo. Drẽba in kąsnelio, o nepamislija, kad jau viena koja čia, kita grabe.

4. nerimti dėl didelio noro: Kitas drẽba, kad tik duotum išgerti.
gýslos (kìnkos) drẽba ima baimė, bijo: Širdis mano alpsta, gyslos dreba. Mūsų žmonės ne taip seniai kinkas drebėdami skaitydavo savus laikraščius. Vieną avį kerpant, kitoms kinkos dreba.
atidrebė́ti, atìdreba, -ė́jo. atkentėti baimę: Jau jis savo atdrebė́jo, atkentėjo.
įdrebė́ti, į̃dreba, -ė́jo

1. drebant, bijant įeiti: Vos įdrebė́jau į kleboniją.

2. drebant, bijant įvežti: Kol Vilniun į̃dreba, įveža ką – kiek sveikatos padeda.
išdrebė́ti, ìšdreba, -ė́jo

1. praleisti (laiką) drebant: Kai tik šalta, ìšdrebi per naktį.

2. praleisti (laiką) bijant: Kap užeina griausmas, tai ìšdrebam.

3. baiminantis iškęsti: Karai reikėjo išdrebė́t visokie.

4. labai šykštaujant duoti: Vos du saldainius vaikuo išdrebė́jo. Šykštesnis vos pusrublį teišdrebė́jo pavargėliui.
gýslos išdrebė́jo kankino baimė: Kol pervažiavau ežerą, visos gýslos išdrebė́jo.
nudrebė́ti, nùdreba, -ė́jo.

1. kiek padrebėti: Sesiutėlei jaunuolėlei rankos nudrebė́jo. Nudrebė́jom visi, kai metė bombą.

2. drebant nugarsėti: Nulėkė kaip aičvaras, žemė nudrebė́jo. Nudrebė́jo dangus (sugriaudė toli) . Kad trenkė perkūnija, visi pašaliai nusidrebė́jo.
padrebė́ti, pàdreba, -ė́jo.

1. neilgą laiką drebėti: Tokia perkūnija sugrumėjo, tai langai padrebė́jo. Sykelį šoviau – žemužė padrebėjo.

2. imti drebėti: Taip baisiai keikti pagavo, kad sviets visas su visais daiktais padrebė́jo. Žemė padrebėjo, ir akmens perplyšo. Nugandos ir padrebė́jo storasta.
pérdrebėti. praleisti (laiką) drebant, bijant: Ji per visą dieną perdrebėjus ir nežinanti, kaip čia nuo jo bus išsisukti!
pradrebė́ti, pràdreba, -ė́jo. praleisti (laiką) drebant, bijant: Šešius dievaičius (mėnesius) prabuvau, pradrebė́jau namie.
pridrebė́ti, prìdreba, -ė́jo. pribijoti, prisibaiminti: Kiek aš tada pridrebėjau, kad neažsidegtų ir mūsų namai. Matytum, kiek žmonelė pridrebėjo. Tada prisidrebė́jom, dabar nebėr ko bijoti.
sudrebė́ti, sùdreba, -ė́jo.

1. kiek drebėti, suvirpėti (dėl šalčio, baimės): Kad jojom iš dvaro, žirgeliai sudrebėjo. Sudrebėjo josios širdis, suskambėjo kalbelė. O aš stovėsiu, nesudrebėsiu, kol priešus pergalėsiu. Nuog baimės ir išgąsčio susidrebėjo visi kaulai mano. kiek drebėti dėl išorinių jėgų veikimo: Perkūnui trenkiant, visa žemė sudrebė́jo. Kaip mes ėjom in Vilnių, visi mūrai sudrebėjo. Pirmu kartu kai iššovė, žemė sudrebėjo. Ponų galybė dar nebuvo sudrebėjus. Susidrebėjo kalnai prieš sylą jo.

2. galą gauti bedrebant: Baigiu sudrebė́t nuo šalčio.
uždrebė́ti, ùždreba, -ė́jo.

1. imti drebėti: Aš uždrebė́jau visas.

2. galą gauti bedrebant: Ko neuždrebė́jau iš šalčio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>drebė́ti, </b>drẽba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti apimtam dažno krečiančio judesio (dėl šalčio, baimės ir t. t), virpėti, tirtėti: </span> Sušalau, visas drebù. Kūdikis iš šalčio drẽba. Drẽba kaip apušės lapas. Drẽba – net dantys barška. Drẽba kap drugio krečiamas. Vienas drẽba iš baimės, kitas iš šalčio, kitas iš noro meilės. Vėl dreba iš baimės mūs pakinkliai. Visa drebėdama šalčiu ir badu, slinko ji toliau. Širdis dreba apmaudu. Užsirūstinęs ponas net drebė́damas prakalbo. O kad aš jojau par žalią girelę, dreba muno žirgelis kaip drebulelė. Dreba tavo kojelės nuog kelionėlės. Avį kerpant, ožka dreba. Ranka dreba kaip vištą vogus. Oi kaip drẽbasi <span class="explanation"> (ima drebulys) !</span>. Baisiai drebė́josi traukiant dantį. Išeini oran, i drẽbasi. <span class="explanation">kratytis, virpėti, veikiant išorinėms jėgoms: </span> Jauni šoka – žemė drẽba, seni šoka – dančiai kleba. Kai pakinkė šešius žirgus, net žemė drebė́jo. Žemė dreba nuo jo balso. Kaip jis joja viešu keliu, viešas kelelis tai dreba. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė. Čia visais lapais drẽba epušės nusgandę. Mūrai drebėti ir griūti pradėjo. Jojau per laukelį <span class="explanation"> – </span> žemelė drebėjo. Jo balsas drẽba. Jis kalba drẽbančiu balsu. <br/>2. <span class="explanation">bijoti, baimintis: </span> Mes patys drebėjome dėl Lietuvoje likusios mūsų inteligentijos likimo. Drebėkit, išprotėję skelbėjai žudynių naujų! Dreba eidama vakare pro pirtį. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme. <br/>3. <span class="explanation">perdėtai šykštauti, gailėti: </span> Reikia žinoti, jog Tamošius prie išleidimo skatiko drebėjo. Drẽba in kąsnelio, o nepamislija, kad jau viena koja čia, kita grabe. <br/>4. <span class="explanation">nerimti dėl didelio noro: </span> Kitas drẽba, kad tik duotum išgerti. <br/><b> gýslos (kìnkos) drẽba</b> <span class="explanation">ima baimė, bijo: </span> Širdis mano alpsta, gyslos dreba. Mūsų žmonės ne taip seniai kinkas drebėdami skaitydavo savus laikraščius. Vieną avį kerpant, kitoms kinkos dreba. <br/><b>atidrebė́ti, </b>atìdreba, -ė́jo. <span class="explanation">atkentėti baimę: </span> Jau jis savo atdrebė́jo, atkentėjo. <br/><b>įdrebė́ti, </b>į̃dreba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">drebant, bijant įeiti: </span> Vos įdrebė́jau į kleboniją. <br/>2. <span class="explanation">drebant, bijant įvežti: </span> Kol Vilniun į̃dreba, įveža ką – kiek sveikatos padeda. <br/><b>išdrebė́ti</b>, ìšdreba, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">praleisti (laiką) drebant: </span> Kai tik šalta, ìšdrebi per naktį. <br/>2. <span class="explanation">praleisti (laiką) bijant: </span> Kap užeina griausmas, tai ìšdrebam. <br/>3. <span class="explanation">baiminantis iškęsti: </span> Karai reikėjo išdrebė́t visokie. <br/>4. <span class="explanation">labai šykštaujant duoti: </span> Vos du saldainius vaikuo išdrebė́jo. Šykštesnis vos pusrublį teišdrebė́jo pavargėliui. <br/><b> gýslos išdrebė́jo</b> <span class="explanation">kankino baimė: </span> Kol pervažiavau ežerą, visos gýslos išdrebė́jo. <br/><b>nudrebė́ti, </b>nùdreba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek padrebėti: </span> Sesiutėlei jaunuolėlei rankos nudrebė́jo. Nudrebė́jom visi, kai metė bombą. <br/>2. <span class="explanation">drebant nugarsėti: </span> Nulėkė kaip aičvaras, žemė nudrebė́jo. Nudrebė́jo dangus <span class="explanation"> (sugriaudė toli) </span>. Kad trenkė perkūnija, visi pašaliai nusidrebė́jo. <br/><b>padrebė́ti, </b>pàdreba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">neilgą laiką drebėti: </span> Tokia perkūnija sugrumėjo, tai langai padrebė́jo. Sykelį šoviau – žemužė padrebėjo. <br/>2. <span class="explanation">imti drebėti: </span> </span> Taip baisiai keikti pagavo, kad sviets visas su visais daiktais padrebė́jo. Žemė padrebėjo, ir akmens perplyšo. Nugandos ir padrebė́jo storasta. <br/><b>pérdrebėti</b>. <span class="explanation">praleisti (laiką) drebant, bijant: </span> </span> Ji per visą dieną perdrebėjus ir nežinanti, kaip čia nuo jo bus išsisukti! <br/><b>pradrebė́ti, </b>pràdreba, -ė́jo. <span class="explanation">praleisti (laiką) drebant, bijant: </span> </span> Šešius dievaičius <span class="explanation"> (mėnesius) </span> prabuvau, pradrebė́jau namie. <br/><b>pridrebė́ti, </b>prìdreba, -ė́jo. <span class="explanation">pribijoti</span>, <span class="explanation">prisibaiminti: </span> Kiek aš tada pridrebėjau, kad neažsidegtų ir mūsų namai. Matytum, kiek žmonelė pridrebėjo. Tada prisidrebė́jom, dabar nebėr ko bijoti. <br/><b>sudrebė́ti, </b>sùdreba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek drebėti, suvirpėti (dėl šalčio, baimės): </span> Kad jojom iš dvaro, žirgeliai sudrebėjo. Sudrebėjo josios širdis, suskambėjo kalbelė. O aš stovėsiu, nesudrebėsiu, kol priešus pergalėsiu. Nuog baimės ir išgąsčio susidrebėjo visi kaulai mano. <span class="explanation">kiek drebėti dėl išorinių jėgų veikimo: </span> Perkūnui trenkiant, visa žemė sudrebė́jo. Kaip mes ėjom in Vilnių, visi mūrai sudrebėjo. Pirmu kartu kai iššovė, žemė sudrebėjo. Ponų galybė dar nebuvo sudrebėjus. Susidrebėjo kalnai prieš sylą jo. <br/>2. <span class="explanation">galą gauti bedrebant: </span> </span> Baigiu sudrebė́t nuo šalčio. <br/><b>uždrebė́ti, </b>ùždreba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti drebėti: </span> </span> Aš uždrebė́jau visas. <br/>2. <span class="explanation">galą gauti bedrebant: </span> </span> Ko neuždrebė́jau iš šalčio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.