.
dreñgti, -ia, -ė. šlapdraba lyti, snigti, darganoti: Visądien dreñgia, kur eisi! Sniegas taip dreñgia, kad nei pasirodyti negali. Bjaurus oras: dreñgia per dieną – nei važiuoti, nei ant daikto laukti. Dreñgia drangelė, tamsi naktelė, neatranda žirgelis viešo kelelio. Vėjelis pūtė, dargana dreñgė. Tep dreñgia, kad nė šuo išvarytas neitų.
įdreñgti, -ia, į̃drengė. įšlapinti, įmirkyti: Inlis, indreñgs vežimą, paskui pora arklių nepatęs.
nudreñgti, -ia, nùdrengė. šlapdraba sulyti, apsnigti: Nùdrengė jį tada labai sniegas. Tai kad nùdrengė arklius. Jos širdelę nudrengė šaltis, atsiminus rūstų patėvio veidą.
pérdrengti. nuo šlapdrabos permirkti, peršlapti: Nešk piemeniui gunčę, ba jau jis čystai pérdrengtas.
sudreñgti, -ia, sùdrengė. šlapdraba sulyti, susnigti: Sùdrengė gyvulius, tai net dreba. Kap važiavau iš miesto, labai sùdrengė šlapiu sniegu. Apsivilk segute, ba sudreñgs gerai – lyja. Sulytas, sudrengtas, vėjo supustytas [vainikėlis].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.