driẽkti, -ia, -ė
1. tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį): Voras driẽkia savo siūlą iš palubės ant stalo. Kam taip plonai driekì (verpi) ? Aš driekiaũ gijas į drieką apmesdamas ant mastuvų. Kam drieki seilę, kad nedryktų. Paparčių paunksmėje driekia savo virkščias pataisai. Driekdamas pieva šešėlį tyliai iš tolio atėjęs plaukia tolyn debesėlis. Nemoki nešt naštą – šiaudai driẽkiasi paskui. Voratinkliai driẽkiasi per laukus (rudenį). Siūlas driẽkias per visą kambarį. Dūmai pažemiu driẽkias, bus lietaus. Driẽkias žeme pagal apvyniai be apvynvarpčio, be virpčio. | Žiūrim – jau pulkas žmonių driẽkiasi (eina paskui vienas kitą) per lauką. Tamsūs debesys per dangų driẽkiasi (slenka, greitai bėga) . būti nusitęsusiam: Dykumų plotuose driekiasi nauji kanalai. Lyg patiesti drobės rietimai driekėsi siauri žemės rėželiai. Juodi plaukai driekėsi ir bangavo. Kelias driekėsi per mišką. | Į visas puses driekiasi begalinė dykuma. tįsti: Kiaulei iš snukio putos driekia. Seilės driẽkiasi. Dirbu, net seilės driẽkias. To vaikučio snarglys driẽkiasi neit per abidvi lūpas. Medus nuo šaukšto driẽkiasi. Pienas driẽkias. lėkti išdrikusiam: Aitvaras driẽkia, t. y. lekia.
2. taršyti, skleisti: Nemoki nešt, tik driekì (draikai, barstai) šiaudus. Aš driekiù šiaudus ir šiaip, ir taip, t. y. blaškau. Aš driekiù linus ant žolės, kad atsistovėtum. Brolis driẽkė visus daiktus po kojų ir išdriẽkęs paliko nesuvalęs. Aš driekù šaukštus, t. y. padrykai pametu. Amžių ūkas velias, driekias – dengias paslaptis būties.
3. eiti, vilktis: Ko te daba driekíes, juk jokio reikalo nė [ra] te eit. Kur čia driekíes, aš tau parodysiu į vasarojų eit!
4. lupti žievę: Vyrai girioj driẽkia medžius.
antsidriẽkti, -ia, antsìdriekė. užsikabinti: Kibirai ir antsìdriekė.
apdriẽkti, -ia, àpdriekė.
1. apkibti (kuo besidriekiančiu): Rudenį žemė yr apdriekta, vortinkliuota. Seilėm visą krūtinę apsidriẽkęs.
2. apibarstyti, plonai padengti (kuo): Gryčia plonai apdengta, tik apdriekta [šiaudais]. Žemė pirmuoju žiemos sniegeliu tik plonai apsidriekė.
atsidriẽkti, -ia, atsìdriekė
1. nutįsti: Atsidriẽkę seilės krito ant krūtinės.
2. atsiskirti (kam besidriekiančiam): Plieka linų, kanapių atsìdriekė, t. y. atsiskiedė.
3. ateiti, atsivilkti: Aš atėjau, ir jis atsìdriekė paskui, nelyginant atadrikęs siūlas paskui kamuolį. | Atsidriekia žąsų pulkas kai patalas į miežius.
įdriẽkti, -ia, į̃driekė
1. įslinkti (kam besidriekiančiam): Motera (vaiduoklė) tad [a] per tvorą į sodą įsidriekė.
2. įbarstyti.
išdriẽkti, -ia, ìšdriekė
1. išdrikti, ištįsti, išsitiesti: Siūlas išsìdriekė per visą aslą. Seilės driūkt išsìdriekė. Iškilo toks debesukas, išsidriekė žaltys ir prarijo tą jų motiną. Apyniai net per visą sodą išsidriẽkę. Išsidriekusi aukštininka lovoje ji laukė, kada vėl užeis drebulys. būti nusitęsusiam: Kaimo laukai toli išsidriẽkę.
2. išskleisti, išdraikyti: Išdriekė viską ant aslos ir tep paliko. Išdriki šiaudai, kurie išsidriẽkę. Stasytė dabar nusiėmė skrybėlę, iš po kurios išsidriekė ilgos gelsvos kasos. Barzda išsidriekė ant abiejų pečių.
3. greitai išaugti, ištįsti, išsitempti: Medeliai per porą metų ìšdriekė. Prieš metus aš ją dar mažą mačiau, o dabar išsìdriekė kaip stiebas.
nudriẽkti, -ia, nùdriekė.
1. nutiesti, patęsti, paskleisti: Tat nùdriekta voratinklių! | Per daug nùdriekei (plonai suverpei) – bus nestìpra. | Šešėliai medžių kalnus pasiekia, gražios paunksnės plačiai nudriẽkia. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką. Raukšlėtą valstiečio veidą nudriekė šypsena. Nusidriẽkusi rugių varpa sudygo. Nuo krūmų į pakalnę buvo nusidriekęs juodas šešėlis. Antai žąsys nusìdriekė (nusitęsė) visu pakraščiu. Krisdama žvaigždė nusìdriekė per visą dangų. Dūmai ramiai nusidriekdavo giedriame ore. būti nusitęsusiam: Kai tik užšąla upė, per ledą nusidriẽkia rogių kelias. Miestas pagal upę toli nusidriekęs į vakarus. Pažemaitėj (Kruopiai, Šiluva) taria žemaitiškai. Tatai nusidriekia toli į rytus. nulėkti išdrikusiam: Žiūriu – aičvaras pro pakluonę nusidriẽkia.
2. nudrėbti, numesti, numėtyti: Vėjas nùdriekė šlapius skalbinius, reikės vėl permazgot. Kaip tu nešei, tai nusìdriekė šiaudai per visą kiemą.
padriẽkti, -ia, pàdriekė
1. paskleisti; pakratyti: Pàdriekė šiaudus ir paliko. Padriẽk šiaudų, kad gyvuliam nebūtų šlapia. Rugiai ant pado padriekti, o kūlėjų nematyt. netvarkingai padėti, numesti: Paliko drabužius padriektus.
2. tysoti pasiskleidusiam: Galvą puošė per puikų stuomenį pasidriekusios geltonos kasos. būti nusitęsusiam, plytėti: Kopos eilėmis pasidriekę palei visą Baltiją. pasklisti, paplisti: Didžiai tas griekas pasidriekė po mūsų žemę – nėra sodžiaus, kuriame nebūtų kelių girtuoklių.
3. griūnant pasitiesti, išsitiesti: Jis pasidriekė ant žemės.
4. išaugti, pasitempti: Driekte pàdriekė vaikas, t. y. išaugo, išdriekė.
parsidriẽkti, -ia, parsìdriekė parvykti, pareiti: Parsìdriekei pagaliau trečią dieną.
pérsidriekti
1. perslinkti išdrikusiam: Čion ilgas baltas pavidalas per tvorą ant kiemo persidriekė.
2. išsitiesti: Drykt ir pársidriekė. Vyrai pársidriekė (atsigulė) į paūksmę. | Pársidriekęs (atsirėmęs) vampso, dirbti jam nereikia.
pradriẽkti, -ia, pràdriekė
1. pralįsti, ištįsti: Žiūrėjo į pražilusį plaukų posmą, prasidriekusį pro skariukę.
2. praeiti: Prasìdriekė pro namus kaip niekysta.
3. išaugti, pratįsti: Pradriẽkęs sūnus, t. y. greitai išaugęs.
pridriẽkti, -ia, prìdriekė.
1. pribarstyti: Pridriekė tik pilną kluoną šiaudų – menkas iš jo krovėjas. Butą šiaudais pridriẽkti.
2. prilupti: Prìdriekėm gerą vežimą berželių.
susidriẽkti, -ia, susìdriekė. santykiauti: Motriška susidriekė su pijukais, jei lenda prie jųjų, susidraikys, kekšėmis eis.
uždriẽkti, -ia, ùždriekė
1. plonai apsitraukti: Jis ėjo per rinką aižydamas batais ant valkų užsidriekusį ploną ledelį.
2. apsklaidyti, apskleisti: Plonai ùždriekiu mėšlu. Žemė pakrosnyje buvo užlyginta, net uždriekta pernykščiu vištų mėšlu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.