drióskėti, -ėja (-a), -ėjo. drioskė́ti, -ė́jo (driõska), -ė́jo poškėti, bildėti, trinkėti: Kad jis ėjo, tai viskas drioskė́jo. Staugė ir drioskė jo patrankų sviediniai.
įdrióskėti. įbildėti, smarkiai įvažiuoti: Šuoliais įdrioskėjo jis mūsų kiemelin pokšteldamas rogių šonu į varčią.
nudrióskėti. su triukšmu nukristi, nuvirsti: Kas ten nuo aukšto nudrioskė́jo?
padrióskėti.
1. papoškėti, trinktelėti: Kad padrióskėjo iš strielbos, net miškas suskambėjo. Kad padrióskėjo – kaip iš šautuvo. Kažin kur kad padrióskėjo – tikrai spyrė [perkūnas]. Medis griūdamas smarkiai padrióskėjo. Padrioskėdamos, laužydamos šakas virs nuo kalno pušys.
2. su triukšmu nuvirsti, išgriūti: Kad padrióskėjo skersai kelio.
3. suduoti, sušerti: Kad padrióskėjo ausin – tuoj parkritau. Puodžius su pagaliu kad padrióskėjęs.
sudrióskėti. supoškėti, subildėti: Pykšt! vėl sudrioskėjo aštrus šūvis ausyse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.