driumbė́ti, driùmba, -ė́jo.
1. sunkiai, su triukšmu bėgioti: Ar neatsisėsi, ko driùmbi kaip arklys. Pelės ant aukšto tik driùmba. kristi: Kad pradėjo obuoliai driumbė́ti nuo stalo.
2. dundėti: Kad krėtė (metė) bombą, viskas driumbė́jo. Kai bėga, tai neit žemė driùmba.
atidriumbė́ti. atidundėti: Atidriumbė́jo goveda vaikų.
įdriumbė́ti. įdundėti: Įdriùmba įdriùmba merga kai karvė, net parsigandau.
išdriumbė́ti. su triukšmu išbėgti: Kai tik išgirdo armoniką kieme, tuojau visi lauk išdriumbė́jo.
nudriumbė́ti. su trenksmu nubėgti: Nudriumbė́jo raiteliai, kad net žemė drebėjo. Vaikai nudriumbė́jo laiptais.
pardriumbė́ti. pardundėti: Nusitraukė virvę ir pardriumbė́jo kumeliai namo.
sudriumbė́ti. sudundėti: Tik štai kažin kas sudriumbėjo ant kiemo, ir arklys nusižvengė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.