drūtė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. storėti: Jau ir tu pradedi drūtė́t, pilvan paraugsi.
2. stiprėti, tvirtėti: Po ligos pradėjo kiek drūtė́ti – gal tuoj pasveiks.
įdrūtė́ti
1. sustorėti: Kasmet žiūrėjau, kiek [ąžuolas] išaugo ir įdrūtėjo.
2. sustiprėti: Baroniukas buvo silpnutis, nuo pieno insdrūtė́jo.
nudrūtė́ti. suplonėti: Tokia buvo drūta boba, o dabar kad nudrūtėjo viena pasilikus, kad nei pažint nebegalima.
padrūtė́ti. pastorėti: Viena koja par leteną padrūtė́jo. Per metus aš labai padrūtė́jau.
sudrūtė́ti
1. sustorėti: Kumelaitė dar sudrūtė̃s. Jau pilna merga – suaugus, sudrūtė́jus.
2. sustiprėti: Ligonis susidrūtė́jo. Jis jau susidrūtė́jo po ligai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.