įdūlinti

dū̃linti (-yti), -ina, -ino, dū́linti.

1. rūkyti, smilkyti (bites): Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį. rūkyti (tabaką): Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Gryčioje dūlinti senė neleidžia.

2. gerti, pasigerti: Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria.

3. leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat!

4. pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo. Dū̃lina galvą nuleidęs. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina. Kap dūlyt, tep dūlyt namo. Dūlink tu palengva, mes pavysma. Matė, kaip per lauką lapė dūlino.
apdū̃linti.

1. aprūkyti dūliu: Naujus rėmus, musėt, apdū̃lino, kad neteip kvepėtų.

2. apdujyti: Jį ten vieną visai apdūlins.

3. pamažu apeiti: Apdū̃lino visą miestelį.
akìs apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino.
atidū̃linti. ateiti, atkiūtinti: Atėjo senutis, atdūlino. Atadū̃lina senelė per lauką. Dar vienas atidū̃lina. Atidū̃lino pas klėtį, klekt ir atsisėdo.
įdū̃linti. įeiti, įsliūkinti: Indū̃lino, nė nepažinau. Tep patykom įdū̃lino, kad nė durys negirgžt.
išdū̃linti. išeiti, išspūdinti: Stengiasi išdūlinti nepastebimas pro duris. Išdūlino vargšas numo. Išėjo tėvelis, išdūlino.
nudū̃linti. nueiti, nukiūtinti: Jo nebesimato, jau nudū̃lino. Atėjo dvylekta valanda, gaidys sugiedojo, ir velnias nudūlino ten, iš kur buvo atejęs. Nudūlino kaip musę kandęs.
padū̃linti. parūkyti (bites dūliu): Gerai padū́lyk, tai negils. Reikės padūlint turbūt bites, nesileis teip.
pardū̃linti. pamažu pareiti, parkiūtinti: Vilkas, nieko nepešęs, pardūlino atgal. Kap musę kandęs tėvas pardūlino namo.
pradū̃linti. praeiti, prasliūkinti: Ne kartą tu pro mane pradū̃linai neužšnekinęs. Tarsi nematąs manęs, pradū̃lino pro šalį. Pro langus pradūlino tėvas.
pridū̃linti. prirūkyti: Kad pridūlino [kambarį],
tai nėra kur dėtis.
uždū̃linti.

1. užrūkyti, uždūmyti: Ale ir uždūlino, kad net trošku.

2. leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: Na, ir uždū́linai tu čia ma [n]. Uždū́lino kap šeškas.

3. Užsidūlinti yra užsituikinti, užsigerti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dū̃linti</b> (-yti), -ina, -ino, dū́linti. <br/>1. <span class="explanation">rūkyti, smilkyti (bites): </span> Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį. <span class="explanation">rūkyti (tabaką): </span> Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Gryčioje dūlinti senė neleidžia. <br/>2. <span class="explanation">gerti, pasigerti: </span> Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria. <br/>3. <span class="explanation">leisti vidurių dujas, gadinti orą: </span> Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat! <br/>4. <span class="explanation">pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: </span> Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo. Dū̃lina galvą nuleidęs. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina. Kap dūlyt, tep dūlyt namo. Dūlink tu palengva, mes pavysma. Matė, kaip per lauką lapė dūlino. <br/><b>apdū̃linti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aprūkyti dūliu: </span> Naujus rėmus, musėt, apdū̃lino, kad neteip kvepėtų. <br/>2. apdujyti: Jį ten vieną visai apdūlins. <br/>3. <span class="explanation">pamažu apeiti: </span> Apdū̃lino visą miestelį. <br/><b> akìs apdū̃linti</b> <span class="explanation">apgauti: </span> Jam akis apdūlino. <br/><b>atidū̃linti</b>. <span class="explanation">ateiti, atkiūtinti: </span> Atėjo senutis, atdūlino. Atadū̃lina senelė per lauką. Dar vienas atidū̃lina. Atidū̃lino pas klėtį, klekt ir atsisėdo. <br/><b>įdū̃linti</b>. <span class="explanation">įeiti, įsliūkinti: </span> Indū̃lino, nė nepažinau. Tep patykom įdū̃lino, kad nė durys negirgžt. <br/><b>išdū̃linti</b>. <span class="explanation">išeiti, išspūdinti: </span> Stengiasi išdūlinti nepastebimas pro duris. Išdūlino vargšas numo. Išėjo tėvelis, išdūlino. <br/><b>nudū̃linti</b>. <span class="explanation">nueiti, nukiūtinti: </span> Jo nebesimato, jau nudū̃lino. Atėjo dvylekta valanda, gaidys sugiedojo, ir velnias nudūlino ten, iš kur buvo atejęs. Nudūlino kaip musę kandęs. <br/><b>padū̃linti</b>. <span class="explanation">parūkyti (bites dūliu): </span> Gerai padū́lyk, tai negils. Reikės padūlint turbūt bites, nesileis teip. <br/><b>pardū̃linti</b>. <span class="explanation">pamažu pareiti, parkiūtinti: </span> Vilkas, nieko nepešęs, pardūlino atgal. Kap musę kandęs tėvas pardūlino namo. <br/><b>pradū̃linti</b>. <span class="explanation">praeiti, prasliūkinti: </span> Ne kartą tu pro mane pradū̃linai neužšnekinęs. Tarsi nematąs manęs, pradū̃lino pro šalį. Pro langus pradūlino tėvas. <br/><b>pridū̃linti</b>. <span class="explanation">prirūkyti: </span> Kad pridūlino [kambarį], tai nėra kur dėtis. <br/><b>uždū̃linti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užrūkyti, uždūmyti: </span> Ale ir uždūlino, kad net trošku. <br/>2. <span class="explanation">leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: </span> Na, ir uždū́linai tu čia ma [n]. Uždū́lino kap šeškas. <br/>3. Užsidūlinti yra užsituikinti, užsigerti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.