dunksóti, duñkso, -ójo.
1. būti neaiškiai regimam, stūksoti, riogsoti, dūluoti: Matau, kad duñkso, bet nepažįstu kas. Žiūrėk, kokie debesys vakaruos duñkso. Iškiliai kalvose tarp milžinų medžių dunksojo Veliuonos piliakalnis. Balti namai tamsoj dunksójo. Antai, pažvelki, tai Vilniaus rūmai dunkso tarp kalnų plačiai. Toli toli ten girios duñkso. Nematau, vaikeli, bet, pažiūrėjus į saulę, matyt, lyg kas duñkso. Tūkstančius kilometrų dunkso smėlio plotai. Jis prieš vakarą pamatė salelę dunksant. Pirštu parodė Martynas dunksančią pakely sodybą.
2. būti juntamam: Man dunksójo galvo [je] tvirtas alus. Visose stubose šiluma duñkso, t. y. junti, kaip įeini iš oro. Nė šviesu, nė tamsu, ale duñkso šviesa, i viskas.
įdunksóti. įsigalėti, įsitvirtinti: Ta mislis (kad taip bus) įdunksójo man.
užsidunksóti užsigalvoti, užsisvajoti: Aguonėlė užsidunksojo. Mikutis užsidunksojęs grįžo namo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.