.
dužė́ti, -ė́ja (dùža), -ė́jo (dużeć).
1. darytis storesniam: Sūnus pradeda dužė́ti, t. y. drūktyn eiti, storėti.
2. stambėti, tvirtėti: Ligi šiol vis augo, dabar jau pradeda dužė́ti. Arklys lig penkerių metų dužė́ja. Sveikas kaip rubuilis, jis augo dužėjo kūnu.
įdužė́ti. sustambėti, sutvirtėti: Pabuvo metus vaiske, tai tep inaugo, indužė́jo. Jau įsidužė́jo.
išdužė́ti. sustambėti, pastorėti: Eržilas kai išaugo, išdužė́jo, ir pažinti sunku.
padužė́ti.
1. pariebėti: Išsipenėjo gaidys, padužė́jo.
2. sustambėti: Dukrytėlė, padužė́jai, kaip į metus jau įėjai.
sudužė́ti.
1. sustorėti: Kai paaugsi, ir sudužė́si.
2. sutvirtėti, sustambėti: Ištekėjo Ona ir sudužė́jo. Nesudužė́jusiam čia par sunkus darbas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.