įdvėsti

.
dvė̃sti, dvẽsia, -ė

1. gaišti, stipti. Jau arklys dvẽsia. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis. Tu dvesì, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti. Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Nedvės žiurkė ant aruodo.

2. galą gauti, mirti. Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk. | Ans norėjo dvė̃sdamas (labai) eiti. Laukas gimė, laukas ir dvė̃s. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės. Kas ės, tas nedvės. netverti, mirti: Mes dvėsėm juoku.

3. alkti, badauti; lysti: Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? Balo [je] pririšti arkliai dvẽsia. Mūsų karvės dvẽsia name (stovi tvarte be pašaro) . Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi. Ko tu dvesì, ar nėr ko valgyt? Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas. | Iš dvė̃susios (padžiūvusios) eglės nekoks būs kazilas. Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų.

4. kvėpti: Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“.
apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė.

1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo [je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą.

2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs?

3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę.

4. apgesti, apiblėsti: Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios.
atidvė̃sti, atìdvesia, atìdvėsė.

1. atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st. Paršas priputęs, kad net neatsìdvesia. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė. Karvė taip sunkiai atsìdvėsė. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo. Jeigum dar atsìdvesia ligonis (bezda, pilvu sirgdamas), tai pagis.

2. gauti oro, įeiti orui: Kai bačka atsìdvesia, tai alus nustalbsta. Kai špunka valio [je],
tai jin galia atsidvė̃st. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsìdvesia.

3. atsigauti, pailsėti: Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti. Tuose varguose. vos atsidvesiu nelaimingas.

4. atbadauti, atalkti: Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą.
įdvė̃sti, į̃dvesia, į̃dvėsė. įalkti; sulysti: Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti. Prie tavęs būdamas, į̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau. Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys.
išdvė̃sti, ìšdvesia, ìšdvėsė.

1. visiems išstipti: Žąsyčiai ìšdvėsė. | Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) . nugaišti: Ìšdvėsė kumelė. Bestija iždvėsusyji. mėšlyne pamesta.

2. numirti . Nori gyvenk, nori išdvė̃sk. Koks velnias gimęs, toks ir išdvės. Kad tu išdvė̃stum! netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys. Tik neišdvėsęs nuo juoko.

3. numirti : Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti. Išdvėsė (numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi.

4. išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri. Kai gerai išdvėsì, tai net apsiputojęs rysi. sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana.

5. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsìdvėsė, nebestiprus.
nudvė̃sti, nùdvesia, nùdvėsė.

1. nugaišti, nustipti, galą gauti: Gyvolis nùdvėsė. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti. | Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys. Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą.

2. numirti . Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk.

3. nuskursti, sublogti, sumenkėti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo. Nenudvė̃sęs dideliai. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę.
padvė̃sti, pàdvesia, pàdvėsė.

1. pastipti, nugaišti: Šiemet visų kiaulės pàdvėsė. Arklys jo padvėsė. Šuo iš bado pàdvėsė. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė. Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė. Nigdi pelė aruode nepàdvėsė. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės.

2. numirti . Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau. Tepàdvesas, ar mun rūpa!

3. pablogti, paliesėti, suskursti: Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu. Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi.
pérdvėsti. peralkti; sulysti: Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva. Pardvėsti į antrą pusę (labai išalkti) . Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs.
prasidvė̃sti, prasìdvesia, prasìdvėsė išeiti orui: Palauk, dar nekišk [bačkos],
tegul kiek daugiau prasidvė̃s.
pridvė̃sti, prìdvesia, prìdvėsė.

1. pristipti, daug prigaišti: Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Vieną vasarą tų žuvių prìdvėsė galybės.

2. prialkti: Valgyti neįsidėjom, tai kad jau prìdvėsėm! Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina. Kalėdamas daug bado pridvėsęs. Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisìdvėsė.
sudvė̃sti, sùdvesia, sùdvėsė. sulysti, sumenkėti: Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo.
uždvė̃sti, ùždvesia, ùždvėsė. užbadėti, užalkti: Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso. Uždvė̃s arkliai, duok avižų. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>dvė̃sti, </b>dvẽsia, -ė<br/>1. <span class="explanation">gaišti, stipti</span>. Jau arklys dvẽsia. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis. Tu dvesì, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti. Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Nedvės žiurkė ant aruodo. <br/>2. <span class="explanation">galą gauti, mirti</span>. Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk. | Ans norėjo dvė̃sdamas <span class="explanation"> (labai) </span> eiti. Laukas gimė, laukas ir dvė̃s. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės. Kas ės, tas nedvės. <span class="explanation">netverti, mirti: </span> </span> Mes dvėsėm juoku. <br/>3. <span class="explanation">alkti, badauti; lysti: </span> Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? Balo [je] pririšti arkliai dvẽsia. Mūsų karvės dvẽsia name <span class="explanation"> (stovi tvarte be pašaro) </span>. Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi. Ko tu dvesì, ar nėr ko valgyt? Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas. | Iš dvė̃susios <span class="explanation"> (padžiūvusios) </span> eglės nekoks būs kazilas. Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų. <br/>4. <span class="explanation">kvėpti: </span> Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“. <br/><b>apdvė̃sti, </b>àpdvesia, àpdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui išstipti: </span> Mūsų sodo [je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti apatiškam, apleipti: </span> Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? <br/>3. <span class="explanation">sulysti: </span> </span> Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę. <br/>4. <span class="explanation">apgesti, apiblėsti: </span> Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios. <br/><b>atidvė̃sti, </b>atìdvesia, atìdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">atsikvėpti: </span> Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st. Paršas priputęs, kad net neatsìdvesia. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė. Karvė taip sunkiai atsìdvėsė. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo. Jeigum dar atsìdvesia ligonis <span class="explanation"> (bezda, pilvu sirgdamas), </span> tai pagis. <br/>2. <span class="explanation">gauti oro, įeiti orui: </span> Kai bačka atsìdvesia, tai alus nustalbsta. Kai špunka valio [je], tai jin galia atsidvė̃st. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsìdvesia. <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, pailsėti: </span> Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti. Tuose varguose. vos atsidvesiu nelaimingas. <br/>4. <span class="explanation">atbadauti, atalkti: </span> Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą. <br/><b>įdvė̃sti, </b>į̃dvesia, į̃dvėsė. <span class="explanation">įalkti; sulysti: </span> Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti. Prie tavęs būdamas, į̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau. Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys. <br/><b>išdvė̃sti, </b>ìšdvesia, ìšdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">visiems išstipti: </span> Žąsyčiai ìšdvėsė. | Baigia visi kopūstai išdvė̃sti <span class="explanation"> (išdžiūti neprigiję) </span>. <span class="explanation">nugaišti: </span> Ìšdvėsė kumelė. Bestija iždvėsusyji. mėšlyne pamesta. <br/>2. <span class="explanation">numirti</span> </span> </span>. Nori gyvenk, nori išdvė̃sk. Koks velnias gimęs, toks ir išdvės. Kad tu išdvė̃stum! <span class="explanation">netverti, mirti: </span> </span> Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys. Tik neišdvėsęs nuo juoko. <br/>3. <span class="explanation">numirti</span> </span> </span>: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti. Išdvėsė (numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi. <br/>4. <span class="explanation">išalkti, išbadėti: </span> Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri. Kai gerai išdvėsì, tai net apsiputojęs rysi. <span class="explanation">sulysti: </span> </span> Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana. <br/>5. <span class="explanation">išsivadėti, nusistelbti: </span> Alus jau išsìdvėsė, nebestiprus. <br/><b>nudvė̃sti, </b>nùdvesia, nùdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">nugaišti, nustipti, galą gauti: </span> Gyvolis nùdvėsė. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti. | Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys. Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą. <br/>2. <span class="explanation">numirti</span> </span> </span>. Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk. <br/>3. <span class="explanation">nuskursti, sublogti, sumenkėti: </span> Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo. Nenudvė̃sęs dideliai. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę. <br/><b>padvė̃sti, </b>pàdvesia, pàdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">pastipti, nugaišti: </span> Šiemet visų kiaulės pàdvėsė. Arklys jo padvėsė. Šuo iš bado pàdvėsė. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė. Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė. Nigdi pelė aruode nepàdvėsė. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės. <br/>2. <span class="explanation">numirti</span> </span> </span>. Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau. Tepàdvesas, ar mun rūpa! <br/>3. <span class="explanation">pablogti, paliesėti, suskursti: </span> Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu. Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi. <br/><b>pérdvėsti</b>. <span class="explanation">peralkti; sulysti: </span> Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva. Pardvėsti į antrą pusę <span class="explanation"> (labai išalkti) </span>. Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs. <br/><b>prasidvė̃sti, </b>prasìdvesia, prasìdvėsė <span class="explanation">išeiti orui: </span> Palauk, dar nekišk [bačkos], tegul kiek daugiau prasidvė̃s. <br/><b>pridvė̃sti, </b>prìdvesia, prìdvėsė. <br/>1. <span class="explanation">pristipti, daug prigaišti: </span> Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Vieną vasarą tų žuvių prìdvėsė galybės. <br/>2. <span class="explanation">prialkti: </span> Valgyti neįsidėjom, tai kad jau prìdvėsėm! Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina. Kalėdamas daug bado pridvėsęs. Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisìdvėsė. <br/><b>sudvė̃sti, </b>sùdvesia, sùdvėsė. <span class="explanation">sulysti, sumenkėti: </span> Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo. <br/><b>uždvė̃sti, </b>ùždvesia, ùždvėsė. <span class="explanation">užbadėti, užalkti: </span> Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso. Uždvė̃s arkliai, duok avižų. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.