dvìsti, dvỹsta (dviñsa, -i), -o.
1. švinkti, pradėti dvokti: Klėtis vis uždaryta – dvỹsta viskas.
2. rusenti, gesti, blėsti: Ugnė dvỹsta nuo dūmų. Malkos dvỹsta dvỹsta, bet nedega. Angliai dvỹsta. Nekurstoma ugnis dviñsa. Bus jau atodrėgis – žarijos dvỹsta. Įpūskit procią (laidynę), baigia dvist žarijos.
apdvìsti. apšvinkti, apdusti: Uždarytas sviestas greit apdvỹsta. Bul'vos apdvìso duobėj nuo šiulmos. Mėsa jau apdvìsusi.
įdvìsti. pašvinkti, pasmirsti: Į žolę nušiurenta plunksna skleidžia įdvisusį pelynų kartumą.
išdvìsti.
1. išsikvėpti, išdūkti: Išdviso jo smardvė arielka įraugta.
2. išgesti, išblėsti: Židinys galop užgeso, krosnyje išdviso anglys. Žarijos išdvìso, bus liūtis.
padvìsti.
1. pašvinkti, pasmirsti, pagesti: Mėsa padvìso. Padvìsusios dešros, t. y. pasmirdusios. smirdėti (kuo): Prakaitu ir degtine padvisę. Avies taukais padvisusiais pirštais ėmė sukti bankrutką. Padvìsęs oras. pasklisti kvapui, pakvipti: Padviso siera, ir pabiro auksiniai pinigai.
2. užgesti, išdvisti: Ugnis padvìso.
pridvìsti.
1. prišvinkti, pagesti: Miltai pridvỹsta. Aliejus pridvisęs. įgauti kvapą, prismirsti: Pridvìsus stuba dūmų.
2. prigesti, priblėsti: Ugnis pridvìso, t. y. užgeso. Ir kūlelis pečiuj pridvìso.
sudvìsti.
1. sušvinkti, sugesti: Padavė kaži kokios sudvìsusios mėsos – nė šuva neėstų. Nežinau, ar grepšys, ar kruopos sudvìsę. susmirsti: Jo kojos sudvìsusios.
2. būti tvankiam: Oras toks sudvìsęs, bus lytaus.
3. būti apvytusiam, sušutusiam: Kai vėjo nėr, tai ir dobilai nedžiūsta, tik sudvìsę i stovi.
uždvìsti.
1. sugesti: Uždvỹsta vanduo, jei šulinys uždarytas. Buvo uždengta mėsa, nepriėjo gerai oras, ir uždvìso.
2. užgesti: Tavo žarijos aždvìso. Neduok aždvìsti ugniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.