įdygti

dýgti, -sta, -o, dỹgti

1. leisti daigą, augti, želti: Rugiai pasėti jau dygsta. Rugiai gubose dýgsta. Laukiu, kad pradėt dýgt grybai. Dýgstantį metą y [ra] daug grybų. Kad tokių, bačką sėjus, nei vienas nedygt! Dýgo rūta, dýgo mėta, dýgo lelijėlė. Vargas baltai ramunėlei, dygusiai ant kelio. Da nedýgus darže rūtelė, da neaugus mano dukrelė. An motulės kapo žolelė nedygo. Dygsta kai po lietaus grybai. | Vaikui jau dantys dýgsta (kalasi, lenda) . Viščiukai nebemaži, jau plūksnos dýgsta. Vyruo jau uostai dýgsta, o galva tebė [ra] tušti. Jau ne piemuo – barzda pradeda dýgti. Dagio vietoj dagis ir dýgsta. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta. Nereikia durnių sėt – patys dýgsta. Vieną dieną dygsta, kitą vėl nyksta. Ne vakar dygęs, ne rytojuj augęs. | Kas pyksta, tam ragai dýgsta. Kas pyksta, tam uodega dygsta. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta. Kiba tau ašaka dýgsta, ka nenusėdi. Lygu subinė [je] nagai dygę – nemoka nė kokio darbo.

2. staiga rastis, kilti: Iš kur jum tie pinigai dìgs, ka visko nori. Vien iš anos naujynos dygsta ir dygsta. Mėnuo rymojo pačiame vidury dangaus, o žvaigždelės aplink kaskart tankiau dygo. Ėmė dygti nauji ir nauji fabrikai. Numai dýgsta, mašinelės dygsta – i tatai gyvena anie. Su laiku dygsta ir auga nauji reikalai, nauji papročiai. Tam nevieryk, pry to ne viskas dygsta (jis melagis) .

3. kilti, gimti: Kaminskas toj pačioj sodoj dygęs. Ir kur esi dýgęs? Vaikai kai pupos dýgsta. Eik, kur esi dygęs (eik nuo mano galvos) ! įvykti: Vis tiek kas nors dìgs, ilgiau tep būt negali.

4. durti; statyti: Argi šitokian pagalin dýgsta [peilį].

5. įsimušti į galvą, rūpėti: Jau dỹgsta tau tas pusbutelkis.

6. greitai eiti, bėgti: Ot jau dýgsta greitai medžian (miškan), kap ištrūko!
ragaĩ dýgsta keliasi į puikybę: Jau tam ragai dygsta, užtai niekur nesitveria. Gražumu glostomam ragai dygsta.
apdýgti. kiek sudygti, išleisti daigus: Reikia agurkai želdyt – greičiau apdìgs. Jau apdýgę rugiai. Rasoda apdýgus, turbūt iššals. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė. Lietus palijo, rūtelės apdýgo. Tai retai sėjau, tankiai apdýgo. Kiti metai daugybė bul'bų neapdigs (nedigs) . | Mano stogas neapdýgo (neapžėlė) – rugius gerai iškūliau. | Skauduliais apdygau iš parsigandimo.
atidýgti. iš naujo išdygti, ataugti: Jurgio jau didelio buvo krūminiai išlėkę, tai atadýgo. Išgėlė du dančiu, jau nebatidygs.
bámba atidýgo nuo žẽmės kiek paūgėjo: Vos bámba nuo žẽmės atidýgo, ir jau merginėja.
įdýgti

1. įaugti, įleisti daigą: Įdygsta jan, kaip čiepas medin. Kai kurių grybų sporos įsikuria augalo viduje, įdygdamos pro lapų akivarėlius.

2. įdurti; įstatyti: Indýk peilį kotan. Ūmai kaip įdygtas šoko į vidų. Pamatęs pinigus, pradėjo šokinėt kai indýgtas. Ko čia spireni kaip indýgta, eik in darbą.

3. įprasti: Tą pypkę taip įdygo, kad ir naktį nepaleidžia. įsimušti į galvą: Žmonių buvo daug, kai dar nebuvo įdygę išeiviauti. Kas gi čia tau įdygo pamesti namus ir keliauti Brazilijon? | Kas tik tą mergą pamato, tuoj dygte įdygsta (pamilsta) .
išdýgti.

1. išleisti daigą, išaugti: Eik į žalią sodelį, rasi žolę išdygančią. Kur išdýgo, ten ir užaugo. Linai išdygo ir augo. Kur galva krito, rožė išdygo. O kur nupuolė brolio galvelė, o čia išdygo pilks akmenėlis. Grūdas. iždigs ir vaisių atneš. Išdavė vaisių, gražiai išdygstantį ir augantį. | I vaikuo kol dantys išdýgst (išsikala), i tas kent. | Gal kokios penkios kiauniežės ant šono išdygo (atsirado) . Ką pasėsi, tas ir išdigs.

2. atsirasti, pasirodyti: Tik storas storas – iš kur tu toks ir išdýgai! Sveiks gyvs, iš kokios peklos tu čia išdýgai? Ka būt bùtelis, tai dainos išdygtų̃. Visai netikėtai išdygo pryš akis gražus ir jaunas ponaitis. Jis kaip iš žemės išdýgo. Ilgainiui išdygo namai, net ištisi kaimai. Taip yra sakoma toje tarmėje, iš kurios išdygo mūsų rašomoji kalba. Vos pasirodys vienas laikraštis, štai išdygsta kitas.
nudýgti.

1. ištisai sudygti, nuaugti: Veja nudygusi kieta samana.

2. nugyti, pranykti: Kad nudygtų dedirvinė, reikia pavilgyti su lango stiklo rasa.

3. greitai nueiti, nubėgti: Šiandien jis ten nudỹgs, t. y. nueis greitai. Tas vaikinas dygte nudygo, t. y. greitai nuėjo.
padýgti.

1. sudygti, išdygti: Agurkai buvo gražiai padýgę, ale padžiuvo. Lietaus nebus, tai nė grūdas nepadìgs. Vienas dantis stačiai į lūpą padygo, kai iltis. Nepadýgo mėnesiniai ridikai, tai ir nėra. Ir padýgo žalia rūta tarp žirgo kojelių.

2. truputį, kiek sudygti: Nuo lietaus padygo rugiai.

3. apačioje po kuo išdygti: Neištraukė [danties],
kai klibėjo, tai ir padýgo.
papadýgti. visiems sudygti: Bulbės papadýgo kap ledas. Papadýgo javai.
pérdygti.

1. peraugti: Tavo grybai yr párdygę, kas anus beės.

2. pereiti dygimo laikui, nebedygti: Briedeliai jau yra párdygę, dygsta tik pavasarį anksti.
pradýgti. pradėti dygti, išdygti: Morkus reik sėti pradygusiais. Pradygo javai.
pridýgti.

1. priaugti, priželti: Pridýgo pilna dirva ir užaugo gražiausiai rugiai. Pridygo kap grybų po lietaus. | Žiūrėk, kiek inkštirų ant nosies pridỹgo.

2. prigyti: Apvožk žolyną sklenyčia, tai geriau pridigs.

3. staiga atsirasti, pasirodyti: Da neseniausia ženijosi, o jau vaikučių daug pridýgo. Pasaulė [je] y [ra] pilnai pridygusi naujynų, o jūs nėko nejuntat. Danguje pridygdavo didelių ir mažų žvaigždžių. Trumpu laiku pridygo visokių mokyklų.
sudýgti.

1. išleisti daigus, suaugti, suželti: Rugiai [pasėti] sudygo gerai. Rugiai, ant lauko bestovėdami, sudygsta ir sužel. Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės. Kad kviečiai sudygę, plersta pyragai. Sudygo salyklas, reik džiovinti. | Gerai sudygo dantukai.

2. susiūti, atgal verčiant siūlą.
sudygtinaĩ. Ranka sudygtinaĩ pervariau peltakį. Susiūk šič sudygtinaĩ, tai nebereiks su mašina.
séilė sudýgo užsinorėjo, įsigeidė: Séilė sudýgo vaikui ant motynos, t. y. panoro atpent čia būti, žįsti.
uždýgti

1. išdygti 1: Katarie uždýgo, auga. O kaip uždygo žolė ir išdavė vaisių, tada pasirodė ir kūkaliai.

2. išdygus užgožti, užželti: Usnės javus uždygo, – ko benori. Per kur eisi, mergyt, per kur eisi, jaunoj, uždygo rožės kelią.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dýgti, </b>-sta, -o, dỹgti<br/>1. <span class="explanation">leisti daigą, augti, želti: </span> Rugiai pasėti jau dygsta. Rugiai gubose dýgsta. Laukiu, kad pradėt dýgt grybai. Dýgstantį metą y [ra] daug grybų. Kad tokių, bačką sėjus, nei vienas nedygt! Dýgo rūta, dýgo mėta, dýgo lelijėlė. Vargas baltai ramunėlei, dygusiai ant kelio. Da nedýgus darže rūtelė, da neaugus mano dukrelė. An motulės kapo žolelė nedygo. Dygsta kai po lietaus grybai. | Vaikui jau dantys dýgsta <span class="explanation"> (kalasi, lenda) </span>. Viščiukai nebemaži, jau plūksnos dýgsta. Vyruo jau uostai dýgsta, o galva tebė [ra] tušti. Jau ne piemuo – barzda pradeda dýgti. Dagio vietoj dagis ir dýgsta. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta. Nereikia durnių sėt – patys dýgsta. Vieną dieną dygsta, kitą vėl nyksta. Ne vakar dygęs, ne rytojuj augęs. | Kas pyksta, tam ragai dýgsta. Kas pyksta, tam uodega dygsta. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta. Kiba tau ašaka dýgsta, ka nenusėdi. Lygu subinė [je] nagai dygę – nemoka nė kokio darbo. <br/>2. <span class="explanation">staiga rastis, kilti: </span> Iš kur jum tie pinigai dìgs, ka visko nori. Vien iš anos naujynos dygsta ir dygsta. Mėnuo rymojo pačiame vidury dangaus, o žvaigždelės aplink kaskart tankiau dygo. Ėmė dygti nauji ir nauji fabrikai. Numai dýgsta, mašinelės dygsta – i tatai gyvena anie. Su laiku dygsta ir auga nauji reikalai, nauji papročiai. Tam nevieryk, pry to ne viskas dygsta <span class="explanation"> (jis melagis) </span>. <br/>3. <span class="explanation">kilti, gimti: </span> Kaminskas toj pačioj sodoj dygęs. Ir kur esi dýgęs? Vaikai kai pupos dýgsta. Eik, kur esi dygęs <span class="explanation"> (eik nuo mano galvos) </span> ! <span class="explanation">įvykti: </span> Vis tiek kas nors dìgs, ilgiau tep būt negali. <br/>4. <span class="explanation">durti; statyti: </span> Argi šitokian pagalin dýgsta [peilį]. <br/>5. <span class="explanation">įsimušti į galvą, rūpėti: </span> Jau dỹgsta tau tas pusbutelkis. <br/>6. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti: </span> Ot jau dýgsta greitai medžian <span class="explanation"> (miškan), </span> kap ištrūko! <br/><b> ragaĩ dýgsta</b> <span class="explanation">keliasi į puikybę: </span> Jau tam ragai dygsta, užtai niekur nesitveria. Gražumu glostomam ragai dygsta. <br/><b>apdýgti</b>. <span class="explanation">kiek sudygti, išleisti daigus: </span> Reikia agurkai želdyt – greičiau apdìgs. Jau apdýgę rugiai. Rasoda apdýgus, turbūt iššals. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė. Lietus palijo, rūtelės apdýgo. Tai retai sėjau, tankiai apdýgo. Kiti metai daugybė bul'bų neapdigs <span class="explanation"> (nedigs) </span>. | Mano stogas neapdýgo <span class="explanation"> (neapžėlė) – </span> rugius gerai iškūliau. | Skauduliais apdygau iš parsigandimo. <br/><b>atidýgti</b>. <span class="explanation">iš naujo išdygti, ataugti: </span> Jurgio jau didelio buvo krūminiai išlėkę, tai atadýgo. Išgėlė du dančiu, jau nebatidygs. <br/><b> bámba atidýgo nuo žẽmės</b> <span class="explanation">kiek paūgėjo: </span> Vos bámba nuo žẽmės atidýgo, ir jau merginėja. <br/><b>įdýgti</b><br/>1. <span class="explanation">įaugti, įleisti daigą: </span> Įdygsta jan, kaip čiepas medin. Kai kurių grybų sporos įsikuria augalo viduje, įdygdamos pro lapų akivarėlius. <br/>2. <span class="explanation">įdurti; įstatyti: </span> Indýk peilį kotan. Ūmai kaip įdygtas šoko į vidų. Pamatęs pinigus, pradėjo šokinėt kai indýgtas. Ko čia spireni kaip indýgta, eik in darbą. <br/>3. <span class="explanation">įprasti: </span> Tą pypkę taip įdygo, kad ir naktį nepaleidžia. <span class="explanation">įsimušti į galvą: </span> Žmonių buvo daug, kai dar nebuvo įdygę išeiviauti. Kas gi čia tau įdygo pamesti namus ir keliauti Brazilijon? | Kas tik tą mergą pamato, tuoj dygte įdygsta <span class="explanation"> (pamilsta) </span>. <br/><b>išdýgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išleisti daigą, išaugti: </span> Eik į žalią sodelį, rasi žolę išdygančią. Kur išdýgo, ten ir užaugo. Linai išdygo ir augo. Kur galva krito, rožė išdygo. O kur nupuolė brolio galvelė, o čia išdygo pilks akmenėlis. Grūdas. iždigs ir vaisių atneš. Išdavė vaisių, gražiai išdygstantį ir augantį. | I vaikuo kol dantys išdýgst <span class="explanation"> (išsikala), </span> i tas kent. | Gal kokios penkios kiauniežės ant šono išdygo <span class="explanation"> (atsirado) </span>. Ką pasėsi, tas ir išdigs. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti, pasirodyti: </span> Tik storas storas – iš kur tu toks ir išdýgai! Sveiks gyvs, iš kokios peklos tu čia išdýgai? Ka būt bùtelis, tai dainos išdygtų̃. Visai netikėtai išdygo pryš akis gražus ir jaunas ponaitis. Jis kaip iš žemės išdýgo. Ilgainiui išdygo namai, net ištisi kaimai. Taip yra sakoma toje tarmėje, iš kurios išdygo mūsų rašomoji kalba. Vos pasirodys vienas laikraštis, štai išdygsta kitas. <br/><b>nudýgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištisai sudygti, nuaugti: </span> Veja nudygusi kieta samana. <br/>2. <span class="explanation">nugyti, pranykti: </span> Kad nudygtų dedirvinė, reikia pavilgyti su lango stiklo rasa. <br/>3. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti: </span> Šiandien jis ten nudỹgs, t. y. nueis greitai. Tas vaikinas dygte nudygo, t. y. greitai nuėjo. <br/><b>padýgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudygti, išdygti: </span> Agurkai buvo gražiai padýgę, ale padžiuvo. Lietaus nebus, tai nė grūdas nepadìgs. Vienas dantis stačiai į lūpą padygo, kai iltis. Nepadýgo mėnesiniai ridikai, tai ir nėra. Ir padýgo žalia rūta tarp žirgo kojelių. <br/>2. <span class="explanation">truputį, kiek sudygti: </span> Nuo lietaus padygo rugiai. <br/>3. <span class="explanation">apačioje po kuo išdygti: </span> Neištraukė [danties], kai klibėjo, tai ir padýgo. <br/><b>papadýgti</b>. <span class="explanation">visiems sudygti: </span> Bulbės papadýgo kap ledas. Papadýgo javai. <br/><b>pérdygti</b>. <br/>1. <span class="explanation">peraugti: </span> Tavo grybai yr párdygę, kas anus beės. <br/>2. <span class="explanation">pereiti dygimo laikui, nebedygti: </span> Briedeliai jau yra párdygę, dygsta tik pavasarį anksti. <br/><b>pradýgti</b>. <span class="explanation">pradėti dygti, išdygti: </span> Morkus reik sėti pradygusiais. Pradygo javai. <br/><b>pridýgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priaugti, priželti: </span> Pridýgo pilna dirva ir užaugo gražiausiai rugiai. Pridygo kap grybų po lietaus. | Žiūrėk, kiek inkštirų ant nosies pridỹgo. <br/>2. <span class="explanation">prigyti: </span> Apvožk žolyną sklenyčia, tai geriau pridigs. <br/>3. <span class="explanation">staiga atsirasti, pasirodyti: </span> Da neseniausia ženijosi, o jau vaikučių daug pridýgo. Pasaulė [je] y [ra] pilnai pridygusi naujynų, o jūs nėko nejuntat. Danguje pridygdavo didelių ir mažų žvaigždžių. Trumpu laiku pridygo visokių mokyklų. <br/><b>sudýgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išleisti daigus, suaugti, suželti: </span> Rugiai [pasėti] sudygo gerai. Rugiai, ant lauko bestovėdami, sudygsta ir sužel. Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės. Kad kviečiai sudygę, plersta pyragai. Sudygo salyklas, reik džiovinti. | Gerai sudygo dantukai. <br/>2. <span class="explanation">susiūti</span>, <span class="explanation">atgal verčiant siūlą. </span> <br/><b>sudygtinaĩ</b>. Ranka sudygtinaĩ pervariau peltakį. Susiūk šič sudygtinaĩ, tai nebereiks su mašina. <br/><b> séilė sudýgo</b> <span class="explanation">užsinorėjo</span>, <span class="explanation">įsigeidė: </span> Séilė sudýgo vaikui ant motynos, t. y. panoro atpent čia būti, žįsti. <br/><b>uždýgti</b><br/>1. išdygti 1: Katarie uždýgo, auga. O kaip uždygo žolė ir išdavė vaisių, tada pasirodė ir kūkaliai. <br/>2. <span class="explanation">išdygus užgožti, užželti: </span> Usnės javus uždygo, – ko benori. Per kur eisi, mergyt, per kur eisi, jaunoj, uždygo rožės kelią.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.