x
.
dỹkinti, -ina, -ino. dykìnti, -ìna, -ìno paikinti, lepinti: Kam tu dỹkini savo vaiką, t. y. bus jis išdykęs. Tokius didelius vaikus nereikia dỹkint. Buvo dỹkinamas labai. Vaikis nesidỹkina, ale negaluoja, serga.
įdỹkinti. įpaikinti: Jų vaikai labai įdỹkinti.
išdỹkinti. išpaikinti: Ans tą vaiką išdykìno: nėko nebeklauso. Nemigdyk vaiką ilgai, ba išdỹkinsi. Gera duona žmogų išdykina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.