įdžiovinti

džiovìnti (-ýti), -ìna, -ìno

1. džiūti 1: Džiovinù šieną. Linus bei salyklą džiovìnti. O rudeny, būdavo, eina į pirtį linų džiovyt. Kur tą skūrą mes džiovysim? Apyneli žaliasis, pūroneli gražiasis, tave žalią džiovino, muni jauną džiugino. Duoną kept ar ką džiovýt į kakalį kiša. Kaip galėtumėm be ugnies grūdus džiovinti? Tie linai buvo aukštai džiovìnamys. Netoli javų džiovìnamos krosnės pakasė [pinigus]. Maišas kazlėkų buvo džiovintų, kirbinės vyžų, žiemai pripintų. Katras prinokęs [obuolys],
skanesnis i džiovýtas. Džiovintos kriaušės. Džiovìnamasai (sausinamasis) popierius. | Šiandie labai džiovìna (sausas, kaitrus oras), iš rugių tik eina šalima. Pusbonkutę džioviname silke užkandžiaudami. Ne laikas šienas džiovint, kada ima lyt. Neperbridęs per upelį, nedžiovink pančekų. Iš kur tau to ir miego imas, kiba vasarai džiovinì.

2. džiūti 3: Rūpesčiai žmogų džiovìna. Valgyk kiek nori, kam tau džiovìntis? Kam te [n] jaunam reikia džiovìntis? Daug yr jų, kurie džiovinas, pasninkauja.

3. troškinti: Privalgiau sūriai, tai gert kad džiovìna!

4. rūkyti (mėsą): Mėsą dūmuose džiovinti. Mėsa džiovyta.
gálvą (smẽgenis) džiovìnti

1. kelti rūpestį, kvaršinti galvą, varginti: Kap man džiovina galvą tos skolos!

2. rūpintis, galvoti, vargti: Tai da vis džiovinì gálvą, pagulėtum kiek nors. Daugis žmonių džiovina savo smegenis.
muĩlą džiovìnti tinginiauti, dykinėti: Vaikščioja apie kampus ir džiovìna muĩlą.
šìrdį džiovìnti kelti, žadinti ilgesį: O svajonės tos širdį džiovino.
apdžiovìnti. apdžiūti 1: Kad kiek apdžiovìnsta [šieną],
ir vežkit. Pavasario saulutė apdžiovino laukus. Gražesnes bei didesnes uogas nuplauname ir apdžioviname. Reikia apsidžiovìnt sūrį kelionei. Mano pirkioje gana šilta – bėk, tai apsidžiovinsi.
įdžiovìnti

1. įdžiūti 1: Labai jau saulė įdžiovìno žemę.

2. įdžiauti 1: Įdžiovink javus jaujo [je],
kad išdžiūtum ir išsikultum.
išdžiovìnti. išdžiūti:

1. An laukų išdžiovìna. Išdžiovìna ir kulia. Išdžiovìnk šlapią drabužį. O kur, mamytė mano, drabužėlius džiovýsiu, kur vėje išdžiovýsiu? Saulute motinėle, užtekėk užtekėk, mes maži piemenukai, mūsų šlapi trinytukai, išdžiovýk išdžiovýk. Juo geriaus malkos išdžiovintos yra, tuo geriaus degs ugnelė. Išdžiovino kaip žiema rudenį. Tai išdžiovinai ant galvos vainikėlį. Sulijo, reikės sustot kur pas žmogų išsidžiovìnt. Kap nueisiu in motulę, tai išsidžiovysiu. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė. Keturi sustoję greit vien išdžiovìnom (išgėrėme) butelką degtinės.

2. Pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes – ir visą žolę jų išdžiovinsiu.

3. Tave liga išdžiovino, pusė žmogaus beatrodai. Skauduliai išdžiovino jo kūną. Išdžiovino kai žievelę [vyras pačią]. Išdžiovìno gi tave kaipo liepelę.
smẽgenis išdžiovìnti daug galvoti, privargti galvojant: Visus smegenis išdžiovinau, kol sužinojau.
nudžiovìnti. nudžiūti 1: Šilti ir sausi vėjai nudžiovino žemę. Nudžiovìnk purvus, kad galėtum ištrinti autus. Aš nudžiovinau liepos kibirėlius ant jūružių krantužėlio. Javus, karšto [je] duobo [je] nudžiovinusys, kul [ia]. Rankas nusidžiovìnti. Ašaras griaudžias vis greit nudžiovina. Ašaras, prakaitą nusidžiovìnti.
padžiovìnti

1. padžiūti 1: Padžiovìnam leikelė [je] i verdam tą grucę. Padžiovìnk autus. Išnokusius tabako lapus pirmiaus padžiovina ant saulės. Medį liuob padžiovinti su sūrimu. Saulė padžiovina žoles. Tada svilius, ant ugnies padžiovintus, smulkiai sugrūsk. | Jei dar kokią savaitę taip padžiovins (nebus lietaus), tai ūkininkai atsidurs be duonos. Įėjo trobon pasidžiovinti.

2. padžiūti 3: Po penkelis metus padžiovýtų [kalėjime] !
pérdžiovinti

1. perdžiūti 1: Tik nepérdžiovink bedžiovindamas. Negalima sėklų perdžiovinti.

2. dar kartą džiovinti: Jaujo [je] iškūlus da reiks párdžiovint [grūdus].
pradžiovìnti. pradžiūti 1: Pradžiovìnkit rugių, reiks malt. Ben kiek pradžiovinom šieną ir sudėjom. Reikia pliauckų prasidžiovìnt.
pridžiovìnti. pridžiūti:

1. Išplauk puodalį, nepridžiovink.

2. Daug grūdų pridžiovino malti. Miegok nemiegok, vasarai miego nepridžiovìnsi. Prisidžiovino duonos maišą.
sudžiovìnti

1. sudžiūti 1: Dievas davė giedrą dieną, sudžiovinom visą šieną. Šiaudais pečių iškūrino ir ragaišį sudžiovino. Iš tų pinigų klebono šeimyna maitinsis, virs pyragiukus, kitus sudžiovins ilgesniam laikui.

2. sudžiūti 3: Kad patekau jaunam vyrui, sudžiovino mane jauną kaip liepą.
uždžiovìnti

1. uždžiūti 1: Prastas vasarojus – čia mat moly jį uždžiovìno. Vasarojų uždžiovino, dėlto blogas ir buvo. Uždžiovìno laukus, negali nė įart.

2. uždžiūti 3: Per savo skaistumėlį aždžiovino bernužėlį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>džiovìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno<br/>1. džiūti 1: Džiovinù šieną. Linus bei salyklą džiovìnti. O rudeny, būdavo, eina į pirtį linų džiovyt. Kur tą skūrą mes džiovysim? Apyneli žaliasis, pūroneli gražiasis, tave žalią džiovino, muni jauną džiugino. Duoną kept ar ką džiovýt į kakalį kiša. Kaip galėtumėm be ugnies grūdus džiovinti? Tie linai buvo aukštai džiovìnamys. Netoli javų džiovìnamos krosnės pakasė [pinigus]. Maišas kazlėkų buvo džiovintų, kirbinės vyžų, žiemai pripintų. Katras prinokęs [obuolys], skanesnis i džiovýtas. Džiovintos kriaušės. Džiovìnamasai <span class="explanation"> (sausinamasis) </span> popierius. | Šiandie labai džiovìna <span class="explanation"> (sausas, kaitrus oras), </span> iš rugių tik eina šalima. Pusbonkutę džioviname silke užkandžiaudami. Ne laikas šienas džiovint, kada ima lyt. Neperbridęs per upelį, nedžiovink pančekų. Iš kur tau to ir miego imas, kiba vasarai džiovinì. <br/>2. džiūti 3: Rūpesčiai žmogų džiovìna. Valgyk kiek nori, kam tau džiovìntis? Kam te [n] jaunam reikia džiovìntis? Daug yr jų, kurie džiovinas, pasninkauja. <br/>3. <span class="explanation">troškinti: </span> Privalgiau sūriai, tai gert kad džiovìna! <br/>4. <span class="explanation">rūkyti (mėsą): </span> Mėsą dūmuose džiovinti. Mėsa džiovyta. <br/><b> gálvą (smẽgenis) džiovìnti</b><br/>1. <span class="explanation">kelti rūpestį, kvaršinti galvą, varginti: </span> Kap man džiovina galvą tos skolos! <br/>2. <span class="explanation">rūpintis, galvoti, vargti: </span> Tai da vis džiovinì gálvą, pagulėtum kiek nors. Daugis žmonių džiovina savo smegenis. <br/><b>muĩlą džiovìnti</b> <span class="explanation">tinginiauti, dykinėti: </span> Vaikščioja apie kampus ir džiovìna muĩlą. <br/><b>šìrdį džiovìnti</b> <span class="explanation">kelti, žadinti ilgesį: </span> O svajonės tos širdį džiovino. <br/><b>apdžiovìnti</b>. apdžiūti 1: Kad kiek apdžiovìnsta [šieną], ir vežkit. Pavasario saulutė apdžiovino laukus. Gražesnes bei didesnes uogas nuplauname ir apdžioviname. Reikia apsidžiovìnt sūrį kelionei. Mano pirkioje gana šilta – bėk, tai apsidžiovinsi. <br/><b>įdžiovìnti</b><br/>1. įdžiūti 1: Labai jau saulė įdžiovìno žemę. <br/>2. įdžiauti 1: Įdžiovink javus jaujo [je], kad išdžiūtum ir išsikultum. <br/><b>išdžiovìnti</b>. išdžiūti: <br/>1. An laukų išdžiovìna. Išdžiovìna ir kulia. Išdžiovìnk šlapią drabužį. O kur, mamytė mano, drabužėlius džiovýsiu, kur vėje išdžiovýsiu? Saulute motinėle, užtekėk užtekėk, mes maži piemenukai, mūsų šlapi trinytukai, išdžiovýk išdžiovýk. Juo geriaus malkos išdžiovintos yra, tuo geriaus degs ugnelė. Išdžiovino kaip žiema rudenį. Tai išdžiovinai ant galvos vainikėlį. Sulijo, reikės sustot kur pas žmogų išsidžiovìnt. Kap nueisiu in motulę, tai išsidžiovysiu. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė. Keturi sustoję greit vien išdžiovìnom <span class="explanation"> (išgėrėme) </span> butelką degtinės. <br/>2. Pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes – ir visą žolę jų išdžiovinsiu. <br/>3. Tave liga išdžiovino, pusė žmogaus beatrodai. Skauduliai išdžiovino jo kūną. Išdžiovino kai žievelę [vyras pačią]. Išdžiovìno gi tave kaipo liepelę. <br/><b> smẽgenis išdžiovìnti</b> <span class="explanation">daug galvoti, privargti galvojant: </span> Visus smegenis išdžiovinau, kol sužinojau. <br/><b>nudžiovìnti</b>. nudžiūti 1: Šilti ir sausi vėjai nudžiovino žemę. Nudžiovìnk purvus, kad galėtum ištrinti autus. Aš nudžiovinau liepos kibirėlius ant jūružių krantužėlio. Javus, karšto [je] duobo [je] nudžiovinusys, kul [ia]. Rankas nusidžiovìnti. Ašaras griaudžias vis greit nudžiovina. Ašaras, prakaitą nusidžiovìnti. <br/><b>padžiovìnti</b><br/>1. padžiūti 1: Padžiovìnam leikelė [je] i verdam tą grucę. Padžiovìnk autus. Išnokusius tabako lapus pirmiaus padžiovina ant saulės. Medį liuob padžiovinti su sūrimu. Saulė padžiovina žoles. Tada svilius, ant ugnies padžiovintus, smulkiai sugrūsk. | Jei dar kokią savaitę taip padžiovins <span class="explanation"> (nebus lietaus), </span> tai ūkininkai atsidurs be duonos. Įėjo trobon pasidžiovinti. <br/>2. padžiūti 3: Po penkelis metus padžiovýtų [kalėjime] ! <br/><b>pérdžiovinti</b><br/>1. perdžiūti 1: Tik nepérdžiovink bedžiovindamas. Negalima sėklų perdžiovinti. <br/>2. <span class="explanation">dar kartą džiovinti: </span> Jaujo [je] iškūlus da reiks párdžiovint [grūdus]. <br/><b>pradžiovìnti</b>. pradžiūti 1: Pradžiovìnkit rugių, reiks malt. Ben kiek pradžiovinom šieną ir sudėjom. Reikia pliauckų prasidžiovìnt. <br/><b>pridžiovìnti</b>. pridžiūti: <br/>1. Išplauk puodalį, nepridžiovink. <br/>2. Daug grūdų pridžiovino malti. Miegok nemiegok, vasarai miego nepridžiovìnsi. Prisidžiovino duonos maišą. <br/><b>sudžiovìnti</b><br/>1. sudžiūti 1: Dievas davė giedrą dieną, sudžiovinom visą šieną. Šiaudais pečių iškūrino ir ragaišį sudžiovino. Iš tų pinigų klebono šeimyna maitinsis, virs pyragiukus, kitus sudžiovins ilgesniam laikui. <br/>2. sudžiūti 3: Kad patekau jaunam vyrui, sudžiovino mane jauną kaip liepą. <br/><b>uždžiovìnti</b><br/>1. uždžiūti 1: Prastas vasarojus – čia mat moly jį uždžiovìno. Vasarojų uždžiovino, dėlto blogas ir buvo. Uždžiovìno laukus, negali nė įart. <br/>2. uždžiūti 3: Per savo skaistumėlį aždžiovino bernužėlį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.