džiūvìmas. džiū́vimas. džiuvìmas.
1. → džiūti 1: Baisus džiū́vimas [vėjuotą dieną]. Turėjo krūtinę silpną ir jautė gerklės džiuvimą. Tokią dieną prastas džiūvìmas. Šaltą dieną nėr džiuvìmo. Ir to džiū́vimo nedaug tereiktų – šienas senas. Antrą nedėlę turiu pasipjovęs – nėr džiū́vimo!
2. → džiūti 3: Kaulų neskauda, tik toks buvo džiū́vimas. Iš ąžuolo žievės daroma tvirtinančios maudyklės nuo vaikų džiūvimo ir angliškos ligos.
įdžiūvìmas. → įdžiūti 1: Nesvietiškas žemės įdžiūvìmas. Ale įdžiūvìmas – noriam, kad augtų.
išdžiūvìmas.
1. → išdžiūti 1: Nesvietiškas išdžiūvìmas tų lubų! Nuo išdžiūvimo samanas gina ir jų spalva.
2. → išdžiūti 3: Nebkels ana: išdžiū́vimas – vieni kauleliai. Ojė tu mano išdžiūvìmas – vieni kaulai!
nudžiūvìmas. → nudžiūti
1. nusekimas, sumažėjimas. Nudžiūvìmas vandens baloje – tik vidury biskį talkšo! praradimas svorio džiūstant: Nuostolis dėl prekių nudžiuvimo transporto metu.
padžiūvìmas. padžiū́vimas. → padžiūti 2: Padžiuvimas medžių, žolių. Tošė, regis, esanti nu padžiūvimo medžio.
pérdžiūvimas. → perdžiūti 2: Pastipęs pardžiūvimas [kirvakočio].
pradžiūvìmas. → pradžiūti 1: Važiuok dabar nelaukęs pradžiuvìmo.
pridžiūvìmas. kas pridžiūvęs: Tuos pridžiuvimùs reikia su peiliu nugrandyt.
sudžiūvìmas.
1. → sudžiūti 1: Navatnas čia [kviečių] sudžiuvìmas.
2. → sudžiūti 3: Tai sudžiūvimas mergos – kap skripka! Sudžiū́vimas ano, kaip šakalys.
uždžiūvìmas. → uždžiūti 1: Riebi žemė aždžiuvìmo nebijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.