er̃geliuoti, -iuoja, -iavo érgeliuoti, ergeliúoti, -iúoja, -iãvo
1. barti, krimsti, erzinti: Neérgeliuok manì! Kai pradėjo ant manęs ta boba érgeliuoti, ir turėjau iš tos vietos pasitraukti. Tai katiną labai ergeliãvo.
2. triukšmauti, vaidytis, rėkauti: Suėję seniai ir er̃geliuoja, net čia girdėti. O tie tūpčioja, ergeliuoja. Jis. net žvirblius apdaužydavo, kai jie per daug ergeliuodavo. Žmonės vaidijas ir ergeliuojas. Ko jūs er̃geliuojatės?
3. jaudintis: Kraujis vyriško er̃geliuojas prie motriškos, kad pradeda lytėtis.
4. rūpintis: Tu taip daug dėl to dalyko nesiérgeliuok.
įer̃geliuoti. įerzinti, įpykinti: Viensyk tas bulius aną dikčiai įergeliavo. Įsiergeliuoji žmogus, kad nei pats savęs, nei kito nebužkenti.
susier̃geliuoti
1. susikrimsti: Teip susier̃geliavom dėl tų pinigų, kad galvas ėmė skaudėt.
2. susijaudinti: Susiergeliãvo kraujas, t. y. susijaudino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.