įerzėti

erzė́t, érza (érziu), -ė́jo.

1. tankiai ir neaiškiai kalbėti, marmėti: Atėjo du kareiviai, atsinešė šiaudų kūlį ir kažin ką tarp savęs erza. Negali suprasti – érza ir érza. Neerzė́kit visi vienu kartu! be tikslo, linksmai kalbėtis, šnekučiuotis: Susėjom į būrį ir erzė́jom visą vakarą. Jie tik erzė́t težino. Susirinko bernų, mergų, ir érza po kiemą. Apie ką čia érzate?

2. nepatenkintam bambėti, niurnėti: Ko érzat čia dabar? Ko érzi visą vakarą? Užeis kas, ir erza. Nemėgstu šito vaiko – érza prieš visus.

3. urgzti, nernėti: Šuva erzė́damas kanda. Šunelis erzė́damas išsivarė per vartus skudurių.
aperzė́ti. erzant apvaikščioti: Tuturza keverza visus laukus aperza.
atsierzė́ti atsišnekėti: Eik namo, juk jau atsierzė́jai!
įerzė́ti

1. įeiti erzant: Žiūrėk, jau ir senis inérza gryčion.

2. įsitraukti į erzėjimą.
išerzė́ti

1. ištrūkinėti: Mašinos krumpliai ant viens kito užšoko, tai visi išerzė́jo. Aš jam kad daviau į žandą, tai net dantys išerzė́jo (išbyrėjo) .

2. išsišnekėti: Išsierzė́jot jau, eikit int darbą.
nuerzė́ti. erzant nueiti ar nubėgti: Šernas kriūkdamas ir putodamas nuerzėjo į brūzgus.
paerzė́ti. pasišnekėti: Žmogus su žmogum susėjęs nori paerzė́ti. Pabuvo jis, paerzė́jo ir išėjo. Ateik, kai pritems, pasierzė́sim.
prierzė́ti. prišėlti: Prierzė́jot jau, gana, eikit gult!
suerzė́ti.

1. neaiškiai ką pasakyti: Senis suerzėjo, sušnirpštė nosim ir parodė ranka. Raitelis vėl kažin ką saviškai suerzėjo. Suerzėjo po nosia, gerai ir nenugirdau.

2. sulūžti, sutrupėti, suskeldėti: Kai tik užėjo, taip ir suerzė́jo ledas po kojom.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>erzė́t, </b>érza (érziu), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tankiai ir neaiškiai kalbėti, marmėti: </span> Atėjo du kareiviai, atsinešė šiaudų kūlį ir kažin ką tarp savęs erza. Negali suprasti – érza ir érza. Neerzė́kit visi vienu kartu! <span class="explanation">be tikslo, linksmai kalbėtis, šnekučiuotis: </span> Susėjom į būrį ir erzė́jom visą vakarą. Jie tik erzė́t težino. Susirinko bernų, mergų, ir érza po kiemą. Apie ką čia érzate? <br/>2. <span class="explanation">nepatenkintam bambėti, niurnėti: </span> Ko érzat čia dabar? Ko érzi visą vakarą? Užeis kas, ir erza. Nemėgstu šito vaiko – érza prieš visus. <br/>3. <span class="explanation">urgzti, nernėti: </span> Šuva erzė́damas kanda. Šunelis erzė́damas išsivarė per vartus skudurių. <br/><b>aperzė́ti</b>. <span class="explanation">erzant apvaikščioti: </span> Tuturza keverza visus laukus aperza. <br/><b>atsierzė́ti</b> <span class="explanation">atsišnekėti: </span> Eik namo, juk jau atsierzė́jai! <br/><b>įerzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">įeiti erzant: </span> Žiūrėk, jau ir senis inérza gryčion. <br/>2. <span class="explanation">įsitraukti į erzėjimą. </span> <br/><b>išerzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">ištrūkinėti: </span> Mašinos krumpliai ant viens kito užšoko, tai visi išerzė́jo. Aš jam kad daviau į žandą, tai net dantys išerzė́jo <span class="explanation"> (išbyrėjo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išsišnekėti: </span> Išsierzė́jot jau, eikit int darbą. <br/><b>nuerzė́ti</b>. <span class="explanation">erzant nueiti ar nubėgti: </span> Šernas kriūkdamas ir putodamas nuerzėjo į brūzgus. <br/><b>paerzė́ti</b>. <span class="explanation">pasišnekėti: </span> Žmogus su žmogum susėjęs nori paerzė́ti. Pabuvo jis, paerzė́jo ir išėjo. Ateik, kai pritems, pasierzė́sim. <br/><b>prierzė́ti</b>. <span class="explanation">prišėlti: </span> Prierzė́jot jau, gana, eikit gult! <br/><b>suerzė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai ką pasakyti: </span> Senis suerzėjo, sušnirpštė nosim ir parodė ranka. Raitelis vėl kažin ką saviškai suerzėjo. Suerzėjo po nosia, gerai ir nenugirdau. <br/>2. <span class="explanation">sulūžti, sutrupėti, suskeldėti: </span> Kai tik užėjo, taip ir suerzė́jo ledas po kojom.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.