ė́sdinti (-yti), -ina, -ino, ėsdìnti, -ìna, -ìno
1. ėsti 1: Ne kinkyk, ale ė́sdink dar arklį. Šuniukai liko neė́sdinti. Žvengia žirgai neėsdinti.
2. ėsti 6: Sieros rūgštis vartojama metalams ėsdinti prieš alavuojant. Velenas ėsdinamas, jį sukant azoto rūgšties tirpale.
apė́sdinti. duoti apsiėsti.
įė́sdinti. duoti įsiėsti.
išė́sdinti
1. išėsti
1.
2. išėsti 6: Ant išėsdintų piešinio elementų dažai neužsitepa.
nuė́sdinti
1. nuėsti 1: Žiūrėk, bambly, nenuėsdìnk morkas.
2. nuėsti
7.
paė́sdinti. paėsti 1: Tu pašerk, tu paėsdìnk, o jiem nė ne galvon. Neturės su kuo tuos šunis paėsdint.
praė́sdinti. chemiškai veikiant prakiurdinti.
priė́sdinti
1. priėsti 1: Ar priė́sdinai arklius?
2. priėsti 3: Tikt užvakar dar priė́sdint pamušiau bulių.
suė́sdinti
1. suėsti 1: Kam suė́sdinai duoną? Aš juos suėsdinsiu dantimis žvėrių.
2. suėsti 3: Aš tau tada visas supuvusias [bulves] suėsdinsiu, rysi man jas nė nekramtęs.
3. suėsti 5: Ketėjai su gnusais vis suėsdinti, mus žvėrim's užpjudyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.