gáirinti, -ina, -ino. gaĩrinti. smarkiai pūsti: Par langą vėjis gáirina, t. y. švilpdamas pučia. Ant ãtgaros (atgaišio) stovėjau, kur gáirina šiaurys, t. y. perpučia per drabužius, kad stygti negal. Gáirina vėjis želmenis, t. y. pučia, iškelia žemę. Vėjis gáirina, t. y. neša, smiltį. Vėjas gáirina, drasko obelis. Vėjis gáirina kaip ugnis. Toks šaltas vėjas, kad gairina į veidą. Vėjas plaukus gáirina. Per sienotarpius. vėjas gairino. Smarkus vėjas trobą gáirinte gáirino.
įgáirinti. įpūsti: Jie buvo panašūs į oro įgairintus baslius.
išgáirinti. išpūsti: Vėjis išgáirino stubą, kambarį, t. y. išblaškė, ir šalta. Nebuvo nė ašarų – jas išgairino vėjai. Ji sėdi ant kalniuko, apsitūlojusi stora, lietaus ir vėjų išgairinta suknele. Išgairinkit lavonų aštrų tvaiką, kapus apneškite smiltim geltona! Vėjis išgáirino pasėtus rugius, t. y. išpūtė, iškėlė žemę, paliko reti. Vėjas trobelę išgairino, drebulys ima. Troba šalta, vėjas išgáirino. Pastipęs ir vėjas, išgáirino visą šilimą. Išgairinęs kambarį uždaryk. Lyg žvarbus skersvėjis būtų jo smegenis išgairinęs. Padėti kai kuriems rašytojams ir menininkams išgairinti iš jų galvosenos buržuazines dulkes.
nugáirinti. nupūsti: Pavasarį vėjas nugairina sniegą. Vėjo nugairintos kalvos šlaite, tartum koks milžiniškas gandralizdis, stiebėsi kadaise kuplus ąžuolas. Šaltas pavasario vėjis visas žoleles nugáirino. Vėjis nugáirino veidą. Vėjo nugairintos lūpos. Praplaukdavo garlaiviai ir vėjų nugairinti sieliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.