įgaišti

gaĩšti, gaĩšta, gaĩšo

1. laiką veltui leisti, trukti: Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės. Ką tu taip ilgai gaištì? Trunku ilgai, gaištu. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko. Visą dieną be reikalo gaĩšo. Nėr kada gaĩšt, reikia rugiai pjaut. Gaišáu vargau dėl jo. Gana gaišus, imkit maišus ir važiuojam. Kas nori gyventi – turi negaĩšti.

2. nykti, dingti, prapulti: Sniegas gaĩšta, t. y. nyksta. Kaukimas ir ūžimas silpnėjo, pamažu gaišo. Prekyba vis gaišo kas dieną didesniai. Ir kad šiteipo vyriausia kokia galva apserg, praded visas ūkis gaišti. Vaikai, miegot – jau lempa gaĩšta (gęsta) . Geras daiktas negaĩšta žemėj (nesimėto) .

3. alkti, lysti, menkti: Karvės gaĩšta negintos.

4. dvėsti, stipti, žūti, galą gauti: Gyvoliai visi kaimyno gaĩšta. Gaĩšo karvė, t. y. padvėsė. Galvijai gaišta. Šįmet labai gaišta kiaulės. Avys gaišta. Paukšteliai nei aria, nei sėja, vienok badu negaišta. Jau arklio tokia mada – gaišta ir ėda. Šelpė reikalaujantį, gelbėjo gaištantį. Žmonės gaišo kaip musės, ir išlikę gyvi bėgo ieškoti duonos į kitas vietas.

5. alpti, gvaibti, leipti, svaigti. . sirgti nuomaru (epilepsija).
apgaĩšti.

1. apnykti, apvargti: Apgaišęs kačiukas.

2. apalpti, apsvaigti: Kožnas, šūvį tą girdėdams, taip nusigando, kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė. Paliko mergaitę vieną, ir radau apgaĩšusią nuo riksmo. Jis apgaĩšo, t. y. apalpo. Brolis tuojau. iš gailesčio apgaĩšo. Karalaitis, kaip tik pamatė tą jauniausią dukterį, apgaišo iš meilės. O šiam trečiam širdis plyšo, ketvirtas apgaišo. Guli ant žemės apgaišę. Širdis. dažnai apgaišt tau prisveizdėdama.
atgaĩšti.

1. išgaišti 2: Lubinai šiemet par visus atgaĩšo.

2. išgaišti 4: Vienas [baroniukas] atgaĩšo. Šiemet daug [žąsų] atgaĩšo.
įgaĩšti. sulysti, sumenkėti, suvargti: Įgaĩšus mergaitė.
išgaĩšti.

1. laiką praleisti, prabūti kur: Visą dieną išgaišaũ mieste. Perdien nieko nepadirbau, išgaišaũ tik. Čia. pusvalandį išgaĩšom.

2. išnykti, prapulti, pradingti: Ūkių šeimininkai per karą išgaišo. Tai pasakęs, išgaišo. Audros išgaišo nei vandens puta. Šiandie antra packava išgaĩšo (pasimetė) . Visa anoji pompa ir skaistumas kaip dūmas ižgaišta. Su jais ižgaišta viltis jų. Vanduo. putą pameta, kuri tuojaus ižgaišta. Išgaiš piktybės ir nedorybės, atgis mokslas teisybės. Jisai ižgaišo, išnyko iž akių.

3. užkimti: Gerklė buvo išgaišus.

4. išdvėsti, išstipti: Daug kiaulių išgaišo raudėm. Išgaišo mūsų višteliai. Pavasarį visos bitės išgaĩšo. Visos blusos išgaiš. Meška išgaišo, tai ir trūbos per tvorą. Po Grabnyčiai mesk kiaulę žu tvoros – neišgaiš (po Grabnyčių prasideda pavasaris, kiaulė ir lauke išmis) .

5. suvargti, pavargti: Ką gali toks išgaĩšęs žmogus padirbt. | Jie jau amžinai išgaĩšę – žemės nebeišdirba.

6. persileisti; išsimesti: Žmona išgaĩšo. Gal per daug barei, baidei [nėščią žmoną],
ir per tai moteris išgaišo. | Mūsų kumelė išgaĩšo.
nugaĩšti.

1. nunykti, prapulti: Patepk dedervinę nuo lango rasa, ir nugaiš. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant niekas nenugaištų.

2. nudvėsti, nustipti: Nugaĩšo gyvolis. Šitos kiaulės paršeliai retai užauga – vis nugaĩšta ir nugaĩšta. Ko ta višta nugaĩšo? Kraujui nubėgus, tur nugaĩšti. Kaukolės valkiojas nugaišusių neprietelių.
pagaĩšti.

1. užtrukti: Kad pagaĩšo to [je] vieto [je],
tai nebe [a] teis.

2. išgaišti 2: Šaltis pagaišo, ir pasidarė kiek šilčiau.

3. išgaišti 4: Pagaišo gyvolis. Šernas pagaišo su vaikais savo. Ar pristokot ko, ar kas tarp jūsų pagaĩšo? Paukštelis nuo patirtos baimės pagaišo. Pagaĩšusi žuvis. Pagaĩšo didžiausias meitėlis. Pagaĩšta iš juoko (baisiai juokiasi) .

4. sunykti, sumenkti: Vaikščioja kap pagaĩšęs žąsiukas.

5. persileisti (turėti abortą): Tris vaikus sveikus pagimdžiau, o su trimis esu pagaĩšusi.
pargaĩšti. sumenkti, sunykti: Pargaišo visiškai besimokydamas. Jis visados toks pargaišęs, bet sveikas.
pragaĩšti

1. praleisti laiką, prabūti: Durstu barstu pragaišti tu visą dieną nieko nedirbdamas. Čėsą pragaĩšta su rūkymu. Aš pragaišaũ biskutį, o jo tuosyk ir buvo būta. Ligi trečiųjų gaidžių pragaĩšom. Vis tiek ta naktis prasigaišus.

2. prapulti, pradingti: Duktė vyriausia tuoj kažkur pragaišo. Sulig diena išėjimo pragaišo, kaip į vandenį įkrito. Išskynus liepynus, ir bitys pragaišo. Jis kasdien apie tą laiką pragaĩšta. Per karą jis kažkur pragaĩšo be žinios. Pragaišo mūsų šunelis, kaži kur jis galėjo dingt. Šiąnakt arkliai iš naktigonės pragaĩšo. Vasarojus visickai pragaĩšo. Vandenėlis pragaĩšo (išdžiūvo) . Sapnai pragaiš. Vyst rūtelės, ir pragaišt jauna diena. Dėl kelių rublių nepragaĩši. Kažkur pragaišo peilis. Kažin kur mūsų virvės pragaĩšo. Atradau avį, kuri buvo pragaišusi. Čekiškės balose nepragaišęs, kitur neprapulsi. Kas išsirito iš maišo, tas ir pragaišo. Išėjo maišo ir pats pragaišo. A, kad tu pragaištum! Pragaištum tu su tokia šalta žiema!

3. pastipti, išdvėsti: Tokiu būdu daugybė ežių pragaišta.

4. sumenkti, suvargti: Tėvas gyveno visai pragaĩšęs (nusigyvenęs) . Aš jos neimsiu – tokia pragaĩšus. Pragaĩšęs kuinas. Pernai tai daug buvo linų, šiemet tai pragaišę (prasti) .
prigaĩšti. kiek sunykti, padvėsti: Garniukai toki prigaišę.
sugaĩšti

1. užtrukti, veltui laiką praleisti: Sugaĩšti yr tai prašapti čėsą niekdėliais. Kiekviena sugaišta diena reiškia atsilikimą. Tu tik sugaišiąs tenai nuvažiavęs. Esmi sugaišęs darbais. Sugaišau prie arklių, ir pavėlavau ateiti. Sugaišti vasarą su vartais, o žiemą su sniurgliais. Skubėk, jei nori sugaišti.

2. prapulti, pradingti: Visas geidulys praeita, sugaišta, užnoka.

3. suvargti, sumenkti: Žmonės kalba, kad Bušė pasiutiškai pikta ir mėgsta kamandą vesti. Bet aš ir nesugaišęs, atpratinčiau. Sugaišęs žmogus (nelaimių, vargų apniktas), kad bent padėtų kas.
užgaĩšti.

1. užtrukti, užsibūti: Aš užgaištù šen ir ten, ir negaliu ištisą darbą padaryti. Kur tas tėvulis užgaĩšo, kad nepareina. Tas negana skubinosi ir ilgai užgaišo. Užgaišom su ta troba ir pavėlavom su rugių sėjimu. Neužgaĩšk, tuoj reikės važiuot. Neužgaiškite, kad nesulytų šieno!

2. užvargti, užmenkti: Jis pas juos bebūdamas visai užgaĩšo. Tep užgaĩšo paršiukai, kad nežinia, kas iš jų bus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gaĩšti, </b>gaĩšta, gaĩšo<br/>1. <span class="explanation">laiką veltui leisti, trukti: </span> Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės. Ką tu taip ilgai gaištì? Trunku ilgai, gaištu. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko. Visą dieną be reikalo gaĩšo. Nėr kada gaĩšt, reikia rugiai pjaut. Gaišáu vargau dėl jo. Gana gaišus, imkit maišus ir važiuojam. Kas nori gyventi – turi negaĩšti. <br/>2. <span class="explanation">nykti, dingti, prapulti: </span> Sniegas gaĩšta, t. y. nyksta. Kaukimas ir ūžimas silpnėjo, pamažu gaišo. Prekyba vis gaišo kas dieną didesniai. Ir kad šiteipo vyriausia kokia galva apserg, praded visas ūkis gaišti. Vaikai, miegot – jau lempa gaĩšta <span class="explanation"> (gęsta) </span>. Geras daiktas negaĩšta žemėj <span class="explanation"> (nesimėto) </span>. <br/>3. <span class="explanation">alkti, lysti, menkti: </span> Karvės gaĩšta negintos. <br/>4. <span class="explanation">dvėsti, stipti, žūti, galą gauti: </span> Gyvoliai visi kaimyno gaĩšta. Gaĩšo karvė, t. y. padvėsė. Galvijai gaišta. Šįmet labai gaišta kiaulės. Avys gaišta. Paukšteliai nei aria, nei sėja, vienok badu negaišta. Jau arklio tokia mada – gaišta ir ėda. Šelpė reikalaujantį, gelbėjo gaištantį. Žmonės gaišo kaip musės, ir išlikę gyvi bėgo ieškoti duonos į kitas vietas. <br/>5. <span class="explanation">alpti, gvaibti, leipti, svaigti. </span>. <span class="explanation">sirgti nuomaru (epilepsija). </span> <br/><b>apgaĩšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apnykti, apvargti: </span> Apgaišęs kačiukas. <br/>2. <span class="explanation">apalpti, apsvaigti: </span> Kožnas, šūvį tą girdėdams, taip nusigando, kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė. Paliko mergaitę vieną, ir radau apgaĩšusią nuo riksmo. Jis apgaĩšo, t. y. apalpo. Brolis tuojau. iš gailesčio apgaĩšo. Karalaitis, kaip tik pamatė tą jauniausią dukterį, apgaišo iš meilės. O šiam trečiam širdis plyšo, ketvirtas apgaišo. Guli ant žemės apgaišę. Širdis. dažnai apgaišt tau prisveizdėdama. <br/><b>atgaĩšti</b>. <br/>1. išgaišti 2: Lubinai šiemet par visus atgaĩšo. <br/>2. išgaišti 4: Vienas [baroniukas] atgaĩšo. Šiemet daug [žąsų] atgaĩšo. <br/><b>įgaĩšti</b>. <span class="explanation">sulysti, sumenkėti, suvargti: </span> Įgaĩšus mergaitė. <br/><b>išgaĩšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">laiką praleisti, prabūti kur: </span> Visą dieną išgaišaũ mieste. Perdien nieko nepadirbau, išgaišaũ tik. Čia. pusvalandį išgaĩšom. <br/>2. <span class="explanation">išnykti, prapulti, pradingti: </span> Ūkių šeimininkai per karą išgaišo. Tai pasakęs, išgaišo. Audros išgaišo nei vandens puta. Šiandie antra packava išgaĩšo <span class="explanation"> (pasimetė) </span>. Visa anoji pompa ir skaistumas kaip dūmas ižgaišta. Su jais ižgaišta viltis jų. Vanduo. putą pameta, kuri tuojaus ižgaišta. Išgaiš piktybės ir nedorybės, atgis mokslas teisybės. Jisai ižgaišo, išnyko iž akių. <br/>3. <span class="explanation">užkimti: </span> Gerklė buvo išgaišus. <br/>4. <span class="explanation">išdvėsti, išstipti: </span> Daug kiaulių išgaišo raudėm. Išgaišo mūsų višteliai. Pavasarį visos bitės išgaĩšo. Visos blusos išgaiš. Meška išgaišo, tai ir trūbos per tvorą. Po Grabnyčiai mesk kiaulę žu tvoros – neišgaiš <span class="explanation"> (po Grabnyčių prasideda pavasaris, kiaulė ir lauke išmis) </span>. <br/>5. <span class="explanation">suvargti, pavargti: </span> Ką gali toks išgaĩšęs žmogus padirbt. | Jie jau amžinai išgaĩšę – žemės nebeišdirba. <br/>6. <span class="explanation">persileisti; išsimesti: </span> Žmona išgaĩšo. Gal per daug barei, baidei [nėščią žmoną], ir per tai moteris išgaišo. | Mūsų kumelė išgaĩšo. <br/><b>nugaĩšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nunykti, prapulti: </span> Patepk dedervinę nuo lango rasa, ir nugaiš. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant niekas nenugaištų. <br/>2. <span class="explanation">nudvėsti, nustipti: </span> Nugaĩšo gyvolis. Šitos kiaulės paršeliai retai užauga – vis nugaĩšta ir nugaĩšta. Ko ta višta nugaĩšo? Kraujui nubėgus, tur nugaĩšti. Kaukolės valkiojas nugaišusių neprietelių. <br/><b>pagaĩšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užtrukti: </span> Kad pagaĩšo to [je] vieto [je], tai nebe [a] teis. <br/>2. išgaišti 2: Šaltis pagaišo, ir pasidarė kiek šilčiau. <br/>3. išgaišti 4: Pagaišo gyvolis. Šernas pagaišo su vaikais savo. Ar pristokot ko, ar kas tarp jūsų pagaĩšo? Paukštelis nuo patirtos baimės pagaišo. Pagaĩšusi žuvis. Pagaĩšo didžiausias meitėlis. Pagaĩšta iš juoko <span class="explanation"> (baisiai juokiasi) </span>. <br/>4. <span class="explanation">sunykti, sumenkti: </span> Vaikščioja kap pagaĩšęs žąsiukas. <br/>5. <span class="explanation">persileisti (turėti abortą): </span> Tris vaikus sveikus pagimdžiau, o su trimis esu pagaĩšusi. <br/><b>pargaĩšti</b>. <span class="explanation">sumenkti, sunykti: </span> Pargaišo visiškai besimokydamas. Jis visados toks pargaišęs, bet sveikas. <br/><b>pragaĩšti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką, prabūti: </span> Durstu barstu pragaišti tu visą dieną nieko nedirbdamas. Čėsą pragaĩšta su rūkymu. Aš pragaišaũ biskutį, o jo tuosyk ir buvo būta. Ligi trečiųjų gaidžių pragaĩšom. Vis tiek ta naktis prasigaišus. <br/>2. <span class="explanation">prapulti, pradingti: </span> </span> Duktė vyriausia tuoj kažkur pragaišo. Sulig diena išėjimo pragaišo, kaip į vandenį įkrito. Išskynus liepynus, ir bitys pragaišo. Jis kasdien apie tą laiką pragaĩšta. Per karą jis kažkur pragaĩšo be žinios. Pragaišo mūsų šunelis, kaži kur jis galėjo dingt. Šiąnakt arkliai iš naktigonės pragaĩšo. Vasarojus visickai pragaĩšo. Vandenėlis pragaĩšo <span class="explanation"> (išdžiūvo) </span>. Sapnai pragaiš. Vyst rūtelės, ir pragaišt jauna diena. Dėl kelių rublių nepragaĩši. Kažkur pragaišo peilis. Kažin kur mūsų virvės pragaĩšo. Atradau avį, kuri buvo pragaišusi. Čekiškės balose nepragaišęs, kitur neprapulsi. Kas išsirito iš maišo, tas ir pragaišo. Išėjo maišo ir pats pragaišo. A, kad tu pragaištum! Pragaištum tu su tokia šalta žiema! <br/>3. <span class="explanation">pastipti, išdvėsti: </span> Tokiu būdu daugybė ežių pragaišta. <br/>4. <span class="explanation">sumenkti, suvargti: </span> Tėvas gyveno visai pragaĩšęs <span class="explanation"> (nusigyvenęs) </span>. Aš jos neimsiu – tokia pragaĩšus. Pragaĩšęs kuinas. Pernai tai daug buvo linų, šiemet tai pragaišę <span class="explanation"> (prasti) </span>. <br/><b>prigaĩšti</b>. <span class="explanation">kiek sunykti, padvėsti: </span> Garniukai toki prigaišę. <br/><b>sugaĩšti</b><br/>1. <span class="explanation">užtrukti, veltui laiką praleisti: </span> Sugaĩšti yr tai prašapti čėsą niekdėliais. Kiekviena sugaišta diena reiškia atsilikimą. Tu tik sugaišiąs tenai nuvažiavęs. Esmi sugaišęs darbais. Sugaišau prie arklių, ir pavėlavau ateiti. Sugaišti vasarą su vartais, o žiemą su sniurgliais. Skubėk, jei nori sugaišti. <br/>2. <span class="explanation">prapulti, pradingti: </span> </span> Visas geidulys praeita, sugaišta, užnoka. <br/>3. <span class="explanation">suvargti, sumenkti: </span> Žmonės kalba, kad Bušė pasiutiškai pikta ir mėgsta kamandą vesti. Bet aš ir nesugaišęs, atpratinčiau. Sugaišęs žmogus <span class="explanation"> (nelaimių, vargų apniktas), </span> kad bent padėtų kas. <br/><b>užgaĩšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užtrukti, užsibūti: </span> Aš užgaištù šen ir ten, ir negaliu ištisą darbą padaryti. Kur tas tėvulis užgaĩšo, kad nepareina. Tas negana skubinosi ir ilgai užgaišo. Užgaišom su ta troba ir pavėlavom su rugių sėjimu. Neužgaĩšk, tuoj reikės važiuot. Neužgaiškite, kad nesulytų šieno! <br/>2. <span class="explanation">užvargti, užmenkti: </span> Jis pas juos bebūdamas visai užgaĩšo. Tep užgaĩšo paršiukai, kad nežinia, kas iš jų bus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.