įgaivinti

gaivìnti, -ìna, -ìno. daryti gajų; stiprinti; guosti; ugdyti; gydyti: Šaltas vanduo gaivìna žmogų. Jis jautėsi labai tvirtas ir karingas, tarsi kokio gaivinančio vandens atsigėręs. Vėl visus gaivina linksmybė. Kas dvasią gaivintų, jei dainiai tylėtų? Tautos dainele, tu gaivinai per ilgus amžius mūsų sielą. Ji užmigo saldžiu, gaivinančiu miegu. Gaivìnk [ugnį],
kol neužgeso. Vis gaivinantys saulės spinduliai yra ynu pajudinimu jų. sulos. Gaivink reikalingu lytu ir rasa mūsų javus, žoles ir lapus. Apalpusią moterį gaivìna. Tu užmuši ir gaivini. Seną žmogų ramink, naujį. gaivink. Gaivinkitės jau, prūsai, jūs ikšiol apsmūtnyti.
atgaivìnti. atgai•vinti. padaryti, kad atgytų, atsigautų: Su tokia trąša greitai medį atgaivino. Reikia tuojau atgaivinti agitacinį darbą. Atgaivinti slopintą kultūrą. Atgaivinti mokslą. Pavasaris, rodos, žmogų atgaivìna. Pirty garų buvo gavęs, led atgaivìnom. Išgerčia burna upės vandenėlį, kad atgaivinčia rūtų vainikėlį. Tau atgaivinsiu skaistų veidelį. Lietus atgaivìno žemę. Atgaivinaũ silpną gyvolį, t. y. į stiprumą atvariau. Mirštantį atgaivìnome. Nubrauktus linus atgaivìna (sudrėkina) išmėčiodami kluone. Boba liežuviu ir numarina, ir atgaivina. Turi bėgt ir šokinėt, kad sušiltų kaulai ir atsigaivintų kraujas. Norėtume suprasti savo garbingąją senovę, mokslo ir meno priemonėmis ją atsigaivinti. Po valandai ligonis pradėjo atsigaivinti. Pailsęs atsigaivìno jau. Atsigaivìnk šaltu vandeniu. Užlijo lietus, gal da linai atsigaiviñs. Palijo, žolė atsigaiviñs. Ronos atsimigaivino.
įgaivìnti

1. padaryti, kad įsigautų; įdiegti: Su tokia sunkia proce įgaivintas diegelis jau teip jaunas apžėlė piktžolėmis. | Tas apsakymas įgaivino many mažą viltį. | Kol aš tą ugnį įgaivináu, buvo didžiausia bėda. Vėjas įgaivino anglis, ir užsidegė troba. Kurk nu vėjo pusės, tujau įgaivìns.

2. prasigyventi, pasitaisyti.
išgaivìnti.

1. išgydyti: Mintis, kad jis gyvas, išgaivindavo jos širdgėlą.

2. iš ko gyventi, išlaikymą turėti.
nugaivìnti. prarasti, netekti: Nenugaivinkite savyje vilties.
pagaivìnti. padaryti, kad atsigautų, pastiprinti: Šie, tais žodžiais pagaivinti, nubenga [pievą pjauti]. Jautį ant dobilų pagaivìno (pašėrė, papenėjo) ir išvedė parduoti. atsigauti, pasitaisyti.
prigaivìnti. prigydyti: Musė kandiklė prigaivina pragaro rauples, apkrėsdama jomis žmones. Daržus prigaiviñs lytus.
sugaivìnti. sustiprinti: Žinia tėvelių sveikatą sugaiviñs. Mažu susigaiviñs tie barščiai.
užsigaivìnti nudvėsti: Jau katinas užsigaivìno.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gaivìnti, </b>-ìna, -ìno. <span class="explanation">daryti gajų; stiprinti; guosti; ugdyti; gydyti: </span> Šaltas vanduo gaivìna žmogų. Jis jautėsi labai tvirtas ir karingas, tarsi kokio gaivinančio vandens atsigėręs. Vėl visus gaivina linksmybė. Kas dvasią gaivintų, jei dainiai tylėtų? Tautos dainele, tu gaivinai per ilgus amžius mūsų sielą. Ji užmigo saldžiu, gaivinančiu miegu. Gaivìnk [ugnį], kol neužgeso. Vis gaivinantys saulės spinduliai yra ynu pajudinimu jų. sulos. Gaivink reikalingu lytu ir rasa mūsų javus, žoles ir lapus. Apalpusią moterį gaivìna. Tu užmuši ir gaivini. Seną žmogų ramink, naujį. gaivink. Gaivinkitės jau, prūsai, jūs ikšiol apsmūtnyti. <br/><b>atgaivìnti</b>. atgai•vinti. <span class="explanation">padaryti, kad atgytų, atsigautų: </span> Su tokia trąša greitai medį atgaivino. Reikia tuojau atgaivinti agitacinį darbą. Atgaivinti slopintą kultūrą. Atgaivinti mokslą. Pavasaris, rodos, žmogų atgaivìna. Pirty garų buvo gavęs, led atgaivìnom. Išgerčia burna upės vandenėlį, kad atgaivinčia rūtų vainikėlį. Tau atgaivinsiu skaistų veidelį. Lietus atgaivìno žemę. Atgaivinaũ silpną gyvolį, t. y. į stiprumą atvariau. Mirštantį atgaivìnome. Nubrauktus linus atgaivìna <span class="explanation"> (sudrėkina) </span> išmėčiodami kluone. Boba liežuviu ir numarina, ir atgaivina. Turi bėgt ir šokinėt, kad sušiltų kaulai ir atsigaivintų kraujas. Norėtume suprasti savo garbingąją senovę, mokslo ir meno priemonėmis ją atsigaivinti. Po valandai ligonis pradėjo atsigaivinti. Pailsęs atsigaivìno jau. Atsigaivìnk šaltu vandeniu. Užlijo lietus, gal da linai atsigaiviñs. Palijo, žolė atsigaiviñs. Ronos atsimigaivino. <br/><b>įgaivìnti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad įsigautų; įdiegti: </span> Su tokia sunkia proce įgaivintas diegelis jau teip jaunas apžėlė piktžolėmis. | Tas apsakymas įgaivino many mažą viltį. | Kol aš tą ugnį įgaivináu, buvo didžiausia bėda. Vėjas įgaivino anglis, ir užsidegė troba. Kurk nu vėjo pusės, tujau įgaivìns. <br/>2. <span class="explanation">prasigyventi, pasitaisyti. </span> <br/><b>išgaivìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išgydyti: </span> Mintis, kad jis gyvas, išgaivindavo jos širdgėlą. <br/>2. <span class="explanation">iš ko gyventi, išlaikymą turėti. </span> <br/><b>nugaivìnti</b>. <span class="explanation">prarasti, netekti: </span> Nenugaivinkite savyje vilties. <br/><b>pagaivìnti</b>. <span class="explanation">padaryti, kad atsigautų, pastiprinti: </span> Šie, tais žodžiais pagaivinti, nubenga [pievą pjauti]. Jautį ant dobilų pagaivìno <span class="explanation"> (pašėrė, papenėjo) </span> ir išvedė parduoti. <span class="explanation">atsigauti, pasitaisyti. </span> <br/><b>prigaivìnti</b>. <span class="explanation">prigydyti: </span> Musė kandiklė prigaivina pragaro rauples, apkrėsdama jomis žmones. Daržus prigaiviñs lytus. <br/><b>sugaivìnti</b>. <span class="explanation">sustiprinti: </span> Žinia tėvelių sveikatą sugaiviñs. Mažu susigaiviñs tie barščiai. <br/><b>užsigaivìnti</b> <span class="explanation">nudvėsti: </span> Jau katinas užsigaivìno.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.