įgeisti

geĩsti, geĩdžia, geĩdė. labai norėti, trokšti; linkėti, siekti, reikalauti: Geidžiu ko labai. Puškinas aistringai geidė matyti savo tėvynę laisvą ir apsišvietusią. Ko ten dyksti eiti, t. y. ko geidì? Vaikas mokslo teip rauda, geĩdžia. Marytė geĩdžia į Kėdainius važiuoti. Teip geidėt, o nedaug tevalgėt. Ko tavo širdis geidžia? Ten leis mane motinėlė, kur geidžia mano širdelis. Davė vištą, davė gaidį, ko tu, žentai, daugiau geidi? Merguže mano, jaunoji mano, negeisk saldaus miegelio. Geideĩ vyro, žiūrėk, kokie pečiai yra – visi mėlyni: nebus tos dienos, kad neluptum tau skūros. Čia turime geidžiamąją nuosaką (m. optativus). Lauktas ir geistas. O visad nuo jo geistą pašalpą sulauki. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainių žemaitiškų surinkimas išspaustas būtų. Tiemus ženklamus prieštarauja lepūnai, geidžiąjie ir godai. Ir tarė jiems: geisdamas geidžiau tą avinėlį valgyt su jumis. Viso gero geidžiu jumis. Atmušk jo strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias (geidenčias). Avį duotas, dar gaidžio geidžia. Svetimo negeisk, savo neapleisk. Anie nesìgeidė išsinešinėt (išsikelti) . Ligonis geĩdžias (jo visus norus tenkina) . Geidžiuos per tave tinkančia pastoti.
įgeĩsti, įgeĩdžia, į̃geidė. gauti geidžiamą daiktą; labai pageidauti, geisti: Aš įgeidžiau, t. y. gavau, ko geidžiaũ. Įsigeidė miego. Įsigeidė kaip višta perėt. Kad įsigeĩs ko vaikas, tai, nors mirk, turi duoti. Bus mums duota kiekviena žemiška gerybė, kokios tiktai įsigeĩstumėme. Ko tu čia dabar įsìgeidei, ar ne virvelinio per šoną! Nevalgo svotelis kiaulienos, įsigeidęs kumelienos. Ko norint žmoniška valia įgeistis. gali.
nugeĩsti, nugeĩdžia, nùgeidė. nustoti geisti: Ans nugeidė arielkos, t. y. nebgeidžia jau. Juodu, nusigeisdamu didesnės garbės, nuo tavęs atpuolė.
pageĩsti, pageĩdžia, pàgeidė. panorėti; palinkėti: Aš pàgeidžiau tą kirvį, kurį ans tura. Ko tik vaikas pageidžia, tą jam ir duoda. Visokio labo pageidėme (palinkėjome) jai. Pageĩsk (paprašyk), kad valgyt duotų, ba visi norim. Oi, kokia aš durna buvau, pageĩdusi gaidžio mėsos. Diena pageista manęsp artinasi. Štai mano širdis atsigręžė nuo pikto ir tiktai tavęs pasigeidžia.
pérgeisti. nustoti geidus: Kiaulė párgeis kuilio, reik varyti, kad ir šventà.
užgeĩsti, užgeĩdžia, ùžgeidė. labai panorėti: Užgeidė vesti antrą pačią. Ažugeidė nuo marių žolyno. Tai va, sykį užsigeista Rokiškio grafo du dvarai suliet. Vieną kartą Vincentas užsigeidė išvirti sriubą. Jis užsigeidė eiti į svečius. Boba užsigeidė ridikų keptų. Dar ko neužsigeĩs – kaip mažas vaikas! Užsìgeidė pieno, ir turėjau eiti milžti. Petras Raukutis užsigeidė imti aną už moterį. | Užsigeidusi telyčia (ieškanti jaučio) . Užsigeidė ožka pipirų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>geĩsti, </b>geĩdžia, geĩdė. <span class="explanation">labai norėti, trokšti; linkėti, siekti, reikalauti: </span> Geidžiu ko labai. Puškinas aistringai geidė matyti savo tėvynę laisvą ir apsišvietusią. Ko ten dyksti eiti, t. y. ko geidì? Vaikas mokslo teip rauda, geĩdžia. Marytė geĩdžia į Kėdainius važiuoti. Teip geidėt, o nedaug tevalgėt. Ko tavo širdis geidžia? Ten leis mane motinėlė, kur geidžia mano širdelis. Davė vištą, davė gaidį, ko tu, žentai, daugiau geidi? Merguže mano, jaunoji mano, negeisk saldaus miegelio. Geideĩ vyro, žiūrėk, kokie pečiai yra – visi mėlyni: nebus tos dienos, kad neluptum tau skūros. Čia turime geidžiamąją nuosaką (m. optativus). Lauktas ir geistas. O visad nuo jo geistą pašalpą sulauki. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainių žemaitiškų surinkimas išspaustas būtų. Tiemus ženklamus prieštarauja lepūnai, geidžiąjie ir godai. Ir tarė jiems: geisdamas geidžiau tą avinėlį valgyt su jumis. Viso gero geidžiu jumis. Atmušk jo strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias (geidenčias). Avį duotas, dar gaidžio geidžia. Svetimo negeisk, savo neapleisk. Anie nesìgeidė išsinešinėt <span class="explanation"> (išsikelti) </span>. Ligonis geĩdžias <span class="explanation"> (jo visus norus tenkina) </span>. Geidžiuos per tave tinkančia pastoti. <br/><b>įgeĩsti, </b>įgeĩdžia, į̃geidė. <span class="explanation">gauti geidžiamą daiktą; labai pageidauti, geisti: </span> Aš įgeidžiau, t. y. gavau, ko geidžiaũ. Įsigeidė miego. Įsigeidė kaip višta perėt. Kad įsigeĩs ko vaikas, tai, nors mirk, turi duoti. Bus mums duota kiekviena žemiška gerybė, kokios tiktai įsigeĩstumėme. Ko tu čia dabar įsìgeidei, ar ne virvelinio per šoną! Nevalgo svotelis kiaulienos, įsigeidęs kumelienos. Ko norint žmoniška valia įgeistis. gali. <br/><b>nugeĩsti, </b>nugeĩdžia, nùgeidė. <span class="explanation">nustoti geisti: </span> Ans nugeidė arielkos, t. y. nebgeidžia jau. Juodu, nusigeisdamu didesnės garbės, nuo tavęs atpuolė. <br/><b>pageĩsti, </b>pageĩdžia, pàgeidė. <span class="explanation">panorėti; palinkėti: </span> Aš pàgeidžiau tą kirvį, kurį ans tura. Ko tik vaikas pageidžia, tą jam ir duoda. Visokio labo pageidėme <span class="explanation"> (palinkėjome) </span> jai. Pageĩsk <span class="explanation"> (paprašyk), </span> kad valgyt duotų, ba visi norim. Oi, kokia aš durna buvau, pageĩdusi gaidžio mėsos. Diena pageista manęsp artinasi. Štai mano širdis atsigręžė nuo pikto ir tiktai tavęs pasigeidžia. <br/><b>pérgeisti</b>. <span class="explanation">nustoti geidus: </span> Kiaulė párgeis kuilio, reik varyti, kad ir šventà. <br/><b>užgeĩsti, </b>užgeĩdžia, ùžgeidė. <span class="explanation">labai panorėti: </span> Užgeidė vesti antrą pačią. Ažugeidė nuo marių žolyno. Tai va, sykį užsigeista Rokiškio grafo du dvarai suliet. Vieną kartą Vincentas užsigeidė išvirti sriubą. Jis užsigeidė eiti į svečius. Boba užsigeidė ridikų keptų. Dar ko neužsigeĩs – kaip mažas vaikas! Užsìgeidė pieno, ir turėjau eiti milžti. Petras Raukutis užsigeidė imti aną už moterį. | Užsigeidusi telyčia <span class="explanation"> (ieškanti jaučio) </span>. Užsigeidė ožka pipirų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.