giẽžti, -ia (-ta), -ė
1. ėsti, graužti, kutenti (gerklėje) ; gaižuliui būti: Nepaeinu, springstu, burno [je] giẽžia. Man kakle giẽžia. Man giẽžia gerklė nuo valgio pagižusio, t. y. niežta. Nuo ievos uogų, nuo sviesto laiškaus giẽžia gerklė [je]. Kosulys giẽžia, kaip tvokste tvoksta. Aitrūs žirniai gerklę giẽžia. Gerklė [je] giẽžia gaižulys. Man giẽžia burnoj. Su taukais valgiau, ir ėmė burnoj giẽžt.
2. labai norėti; prašyti; įkyrėti: Tu vis giežì šieno gauti, t. y. vis priklijies, daugiau nori, prašai be perstojo. Pati giẽžia vyrą pinigų. Jeigu jis ko norės, tai tol giẽš, kol jam duosi. Vakar nutraukiau paršus nuo kiaulės, tai šiandie giẽžia ir giẽžia per dieną, kad tik išlįst. Giẽžias ir giẽžias vaikas nevalgęs. Atstok tu nuo manęs – negiẽžkis (nesikabink, nelįsk į akis. Anys juo giežės (juo labiau reikalavo), šaukdami didžiais balsais.
3. barti: Aš giežiaũ šeimynykštį, kad kas netinka. Anyta giẽžias, t. y. priklijas, nora bartis, rietis. Giežas, kam neišpurenau patalynės gerai.
4. niršti, pykti, keršyti: Ans visą rudenį už tai man giẽžė. Žmonys giẽžta ant kunigų. Širdį tavą žeidžia arba giežia. Per patvaną pagalei giežtojo tavo sūdo netikintįjį svietą pražudei.
ãpmaudą (dañtį) giẽžti labai pykti ir bartis: Sesuo giẽžia ãpmaudą ant giminės, pyksta, daro priklastį, ieško barnių, nora atmonyti. Jis ant manęs dantį giežia. Kartais jūs, ant kitų supykusios, giežat apmaudą ant vaikų.
atgiẽžti, -ia, àtgiežė. atgíežti. atkeršyti: Kad norėčiau, aš anam atgiẽžčiau.
ãpmaudą atgiẽžti atkeršyti: Aš tau visus apmaudus atgiešiu, atmonysiu. Neilgai buvus kryžeiviai atgiežė apmaudą ant lietuvių.
įgiẽžti, -ia, į̃giežė. įkyrėti, įsipykti. .
išgiẽžti, -ia (ìšgiežia), ìšgiežė. iškaulyti, įkyrumu išprašyti, išloti: Ans ìšgiežė karvę.
ãpmaudą (pỹktį) išgiẽžti labai pykti ir išbarti: Anyta ìšgiežė ãpmaudą. Išgiẽžti pỹktį.
nugiẽžti, -ia, nùgiežė. išlieti (pyktį).
pỹkastį (zlãstį) nugiẽžti labai pykti ir barti: Ans parėjo piktas, o ant manęs zlãstį nùgiežė, t. y. išvaksijo mane. Ans pỹkastį nùgiežė, išmušti gavęs.
pagiẽžti, -ia, pàgiežė. išlieti apmaudą, pyktį: By pagieždamas, turėdamas smulkių, duoda stambius pinigus. Ji yra. pagiežianti tam, kursai pikt daro. Kad išgaišintumbei neprietelių ir pasigiežiantį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.