įgrėbti

grė́bti, -ia (grẽbia), -ė. grė̃bti

1. su grėbliu traukti į krūvą (šieną, šiaudus): Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dainavo. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj drobes austi.

2. imti rankomis kertamus rugius, kviečius: Tu nueisi į kalnelį, kur kalne grėbiau kvietelius, tu nerasi manęs.

3. čiupti, stverti; glemžti, grobti: Priėjęs iš užpakalio, grėbė meškai už ausų. Jis grėbia pinigus kap skiedras. Tėvai pamirė, tai vaikai vargelio grė́bė. Jau galas grė̃bs (atsitiks kas bloga) . Negrė̃bs velnias savo veislės (savo vaiko) .

4. prievarta imti laidą už skolą ar nuostolius; ppr. imti gyvulius, dėl neapsižiūrėjimo padariusius nuostolį: Grė́bti kiaules nuo lauko. Jeigu ateitų kas grėbti bandos, Levuką pavarykit namo. Negrė́bias kaimynai.
apgrė́bti, -ia, -ė. apgrė̃bti, -ia, àpgrėbė

1. iš paviršiaus ką grėbti; baigti ką grėbti: Apgrė́bk vežimą. | Mūso šienas yra apgrė́bamas. Apsigrė́bęs šienus, pasilsėsiu.

2. apkasti grėbiamu šienu ar šiaudais: Neapgrė̃bk pūstyklės!

3. aplinkui grėbti: Apìgrėbė aplink kupetį.

4. apgrobti, apvogti: Su žul'kais nesusdėk, anys visada apgrėbs.
atgrė́bti, -ia, -ė. atgrė̃bti, -ia, àtgrėbė

1. atitraukti grėbliu šieną, šiaudus ar kt. nuo kurios nors vietos: Atgrė́bk kelią pravažiuoti. | Atgrė́bkiat šieną iš krūmų.

2. atitraukti grėbliu iki kurios vietos: Atàgrėbiau skiedas lig pat vežimo.

3. grėbimu atsilyginti: Atgrė́bk šieną nors dieną už tą skolą.

4. atsigauti: Nebėdavok, atsigrė́bsiu ir aš an kojų!

5. praeiti norui grėbti: Kaip staigiai puolė pri darbo, taip greitai atsigrė́bė.
įgrė́bti. įgrė̃bti, -ia, į̃grėbė

1. įtraukti, įkasti grėbliu: Tu gi šieną valkon į̃grėbei!

2. įsitraukti, įsileisti į grėbimą: Kai įsigrė́bėm keturiese, tai bematant visą šieną sugrėbėm.

3. apgauti: Kaimynas įgrė́bė ir nebeatiduoda rugių.

4. smarkiai sučiupti, suspausti. Įgrė́bė liga.

5. pasiekti: Skruzdėlių eilė tuo tarpu įgrėbė lovos uždangalą.
išgrė́bti. išgrė̃bti, -ia, ìšgrėbė

1. ištraukti iš kur grėbliu (šieną, šiaudus): Išgrė́bti šieną. Išgrėbė šieną ir iš tų įvodėlių (pievelių, įsikišusių į krūmus) .

2. išlupti, išgrobti: Sako, ir iš jų viską išgrė́bę.
nugrė́bti. nugrė̃bti, -ia, nùgrėbė

1. grėbliu nuimti (grėbiant): Nugrė́bk šieną nuo kalno viršaus. Oi ir nugrėbė smilgų kalnelį.

2. grėbti tolyn; grėbiant eiti tolyn: Jau ji kažin kur nùgrėbė – nė nebesimato.

3. pagriebti, nutver ti: Kiek nugrėbia nuog vyro pinigų, tiek dukteri ataduoda. Už skolą nugrė́bė kepurę.

4. užgrobti, užgrėbti: Nugrė́bia žuvis (atima žuvaujant draudžiamoj vietoj) .
pagrė́bti. pagrė̃bti, -ia, pàgrėbė

1. nedaug, truputį, kurį laiką grėbti: Pagrė́biau valandą šieną.

2. pagriebti, pagrobti: Daug pinigų pàgrėbiau. Visus baimė pagrėbė. Pagrėbtų kur, kas čia darbo!

3. užgrėbti, paimti: Arklius pagrė́bė iš avižų. Laikiau porą dienų pagrėbtus gyvolius.
pérgrėbti. pergrė̃bti, -ia, pérgrėbė. iš naujo sugrėbti: Negražiai sugrėbti miežiai, reiks pérgrėbti.
pragrė́bti. pragrė̃bti, -ia, pràgrėbė. su grėbliu ką praskirti: Aš pragrėbiau lapus, žiūriu – lizdas.
prigrė́bti. prigrė̃bti, -ia, prìgrėbė

1. sugrėbti tam tikrą kiekį šieno ar pan.: Prigrė́bėm vežimą dobilų.

2. grėbliu iki vietos pritraukti: Prìgrėbiau šieną ant kupetį.

3. daug grėbti: Jau prisigrėbiau laukų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių.

4. grėbiant prie ko nors prieiti: Baigiat prigrė́bti prie miško.

5. prigrobti: Kas tiek turėjo visa ko prigrė́bęs kaip ãnas?. Gera kalbėti, svetimo turto prisigrė́bus.
sugrė́bti. sugrė̃bti, -ia, sùgrėbė

1. baigti grėbti: Seselė sugrėbė penkias kupetėles, tėvelis parvežė šešis vežimėlius. Reiks sugrėbti žaliąją žolelę. Dirvose nuo žemės pagrėbai sugrėbti. Sùgrėbiau bent dvi kupečvietes.

2. sugriebti, paimti: Nesugrėbia dalgė tų rugių. Mane sugrėbė baimė.

3. suspėti, susivikruoti: Kaip tik šieną susgrėbėm parvežti, tuoj ir lyti pradėjo. Žmogus nesùsgrėbė greitai, kas atsakyt.

4. paimti gyvulius, įėjusius į javus ir darančius žalą: Koks iš tavęs piemuo, kad tau visus gyvulius sugrė́bė! Eina bernytis per lauką, sugrė́bė mergytės jautelius.
užgrė́bti. užgrė̃bti, -ia, ùžgrėbė. ažugrėbt.

1. grėbliu traukiant daryti taką, ruožą: Tu eik pirma ir užgrė́bk, mes kad pulsim – šak šak ir sudėsim į kupečius.

2. grėbiant rasti, užgriebti: Grėbki, mergyte, žalią lankelę, rasi užgrėbsi aukso žiedelį. Ažugrėbė didelę daugybę žuvų. Užsigrė́bti už ko nors (užsikabinti) .

3. įsiveikti: Darbą reik su protu dirbti, o greit užsigrė́bti.

4. užgrobti, paimti: Už skolą jis mano kepurę užgrė́bė. | Širmas mano žirgelis rūteles išėdė, pikta mano uošvelė žirgelį ažgrė́bė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igrebti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv