gudìmas.
1. →. gusti.
2. išdidumas, puikybė: Su gudimu atkirto Aršiojo vadas.
įgudìmas. →. įgusti: Kiekvienas jūsų turės įsigyti organizatoriaus ir propagandisto įgudimą. Turėjo įgudimo pamėgdžioti gyvulius. Tam reikalinga įgudimas, taikli akis ir tvirta ranka. Norint dailiai darbą atlikti, reikia turėti įgudimo. Juk įgudìmas – antras prigimimas.
pagudìmas. →. pagusti: Ryžuos šiandieną pamesti senus pagudimus. Rodės, jog reiks sekti pagudimus svetimų žemių. Čia ne kokie akių monai, bet rankų pagudìmas.
prigudìmas. →. prigusti: Mažas prigudìmas, mažas apsityrimas. Eitu prigudimù – akimis nebregiu. Aišku, kad kaltas čia apsileidimas, neprigudimas prie tvarkos ir švarumo. (Siunčia žvalgus) iš išgalių iškvosti, koks vedys, kokio būdo, kokių darbų, kokio prigudimo ir papročio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.