įgurnėti

.
gurnė́ti, gur̃na, -ė́jo. bėgti, riedėti: Kurgi tu dabar gurnì, gal koks reikalas yra? Kur tu gurni? Kad aš jam daviau, net gurnė́ti pradėjo, paknopstom bėgti.
įgurnė́ti. greitai įbėgti: Krūmuos įgurnė́jo.
išgurnė́ti. greitai išbėgti: Kalvis trūkčiagalviais išgurnėjo pro duris.
nugurnė́ti. greitai nubėgti: Miškas suūžėjo, lapai sučiužėjo, nebereikia nei to dvaro, kiškis nugurnėjo. Boba sviestą rankon ir nugurnė́jo per miestą. Devyniais kūliais nugurnė́jo. Avelės dabar kažkur nugurnė̃s. | Niekas negalėjo gelbėt, teip žmogus ir nugurnė́jo dugnan (nuskendo) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igurneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv