jaukìnti (-ýti), -ìna, -ìno.
1. pratinti, kad nebijotų, nesišalintų: Arklį jaukìnti iš rankos ėsti. Balandžius jaukìnk, kad žinotum savo namus. Jaukinti ėmė pana ir prijaukinos vyrą. Iš mažų dienų pratink juos prie darbo ir nejaukink prie arielkos. | Per daug metų prityriau, jaukindamas svetimus medžius, kerus ir augmenis į mūsų klimą. Idant. Jonas jaukintų žmones krikštop. Aš ne jaukinuos, bet iš karto pulu į jūrą. Papūga pradėjo pri manęs jaukintis ir pamažu mano vardą ištarti. Todėlei jaukinkias, žmogau, netingėti.
2. daryti jaukų, ramų, malonų: Nejaukų balyną gražiai dabino ir jaukino pakilnesnėje vietoje sužėlęs lapuočių miškelis. Jos balselis skardėjo ir jaukino visą kambarį.
apsijaukìnti apsipratinti: Ar šalta plaukytis? – Bėda, kol apsijaukini, o vėliau plaukykis ir norėk.
atjaukìnti. atpratinti: Atjaukins jis tave nuo svavalios, pri kurios buvai prijunkęs. Atsijaukinsiu nuo visų piktų papratimų.
įjaukìnti. įpratinti: Žąsis, antis įjaukìnk pri namų, kad sektum namus.
nujaukìnti. nupratinti: Aš arklį nujaukinaũ į avižas eiti. Nujaukìnk gyvolį nuo javų. Gal nusijaukintis.
pajaukìnti. papratinti: Biškį pajaukinaũ, o dabar negaliu nė atsiginti nuo gyvolių. Liepė žmones pajaukinti.
prijaukìnti.
1. pripratinti: Ana prijaukìna avį prie rankų. Seną šunį neveik gali prijaukinti. Beganydama taip prijaukino aveles, jog ir pavalgyti vakartę savo negalėjo. Ale jei iš mažo nėr pri to prijaukintas [dramblys],
veltui aną tos štukos ant senatvės ir bemokyti. Žmogus susiprato prisijaukinti katę. Tegu eina į vakarėlius, beeidamos vyrą prisijaukỹs, o kas bus, kad namie tupės! Jauną mešką gali labai gražiai prisijaukinti. Prijaukinos briedžius ir elnius.
2. priprasti: Avis prie žmonių prisijaukìnusi. Gerai yra čėsu pri darbo prisijaukint.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.