įjausti

.
jaũsti, jaũčia (jaũta), jaũtė.

1. justi išorinius ir vidinius dalykus: Oro permainą aš savo kauluose jaučiu. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi. Aš jaučiù vėją pučiant. Aš jaučiù skaudėjimą. Nejaučiu, nematau. Ar jauti atlyjant? Ji (ta koja) man jau vis jaučiamà (buvo jautri, kad kiek, ir skaudėdavo). Kaip musės jaũčia valgymą, visos susirenka. Oi kad aš gėriau dieną ir naktį, dar savo galvelėj nejaučiu nieko. Tiek pailsau lėkdamas, kad kojų nèjaučiau. Viduj pušynėlių jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių. Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia. Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio: rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio. Jauti smarvę. Katė jaučia pelę. Nieko nejaučia su viena ranka. Šuo svetimą žmogų jaučia, tai loja. Vasarą su šiltoms dienelėms jaũčiame grįžtant. Dūšelė (širdelė) jaučia, ale nepasako. Ar jie. badą jaučia, kad taip lekia į vyšnias? Kas dainuoja, tas vargo nejaučia. Su tokiais kailiniais nejaustum oro. Jautiegu tu širdy savo. Viduriuose dūšia nejaučia tikrojo linksmumo. Visur. ligas sunkias jaučiam. | Jokie nepasisekimai nepalauš energijos žmonių, jaučiančių ir iš tikrųjų matančių savo glaudžius ryšius su revoliucine klase. Jaučiu daug naujų jėgų darbui ir kovai. Ar tu jauti didybę šių dienų? Nuskambo juokas, kuriame jausti grūmojimas, perspėjimas. Lietuvių tauta jaučia didžią laimę, galėdama įnešti savo indėlį į visos liaudies reikalą. Didelis politinis ir darbo pakilimas jaučiamas rajono mechanizatorių tarpe. Tylėjo ir kiti, nedrįsdami drumsti tylos, kurioje tartum buvo jaučiama žuvusiųjų dvasia. Kur jaũčia, ten siaučia, kur miela, ten akys. Ant savęs meškos nejauta, ant kito ir blusą pamato.
jaũčiamai. Jaučiamai (aiškiai) jis man gesin gyvybę. Nuo tų liekarstų ma [n] nesijautė geriau. Čia druska nesijaučia. Ar krapai jaũčiasi (įdėti į valgį) ? Ligos nesijauta jokios. Darbininkų klasė jaučiasi padėties šeimininku. Kur jis užeina, jaučias kaip namuos. Jautėsi jau po vidunakčio. Motiniškos širdies šilima jautėsi jos žodžiuose ir veiksmuose. Peliksis jautėsi tiesiog didvyris. Jauties žmogum ir šeimininku kolūkių žydinčioj šaly. O kai baigi rašyti, – tarytum iš pirties išėjęs, ir lengvai, ir maloniai pavargęs jautiesi. Jaustis nereikalingam – štai kas blogiausia šiuo metu. Ir lyg karys rašytojas vėl jaučiasi šiandieną, kai priešą smogia žodžių ugnimi drąsia. Kaimo darbo žmogus, pasukęs kolūkio keliu, vis stipriau jaučiasi visišku gimtosios žemės šeimininku. Ir jie jaučiasi kalti esą. Jis jaučias nekaltas. Girtuoklis, ir purvynan puolęs, jaučias pūkuose. Pavasarį jautėsi tikras atgijimas. Aš nesijaučiù nieko bloga padaręs. Niekada nesijausdavau kuo nuskriaustas arba pažemintas. Stipriai kaip liūtas toks kovoj', kurs vyru jaučias. Jis nesijaũčia (nežino, nenumano ką darąs) . Jis iš baimės nejaũčias, jam baimė ūmą apėmusi. Apmirštu, pastimpu, nesijaučiu (netenku sąmonės) . Nieko nesijaučiu, bet ne tame nuteisintu esmi. Gerai jaučiasi. Jei jam ant to notsakysi, išmanys apie tave, jog tai tiesa ir jog tame jauties. Avis, pūsčioje klejodama, jaučiasi negerai esanti.

2. numanyti, žinoti (iš anksto): Kaip jautì tėvą pasielgsiant? Jeigu jauti, kad jis turi pinigų, tai prašyk. Ar nejauti kur mum avytės veislei? Jaust tai jaučiu, kokiu keliu reikia eit. Gal jauti, kur čia gyvena tas žmogelis? Dar kažką jauta mano nosis tavo maišelėj. Rudenį artinantis jaučia ir kregždės. Jaučiù (apytikriai žinau) , kad jis da turia pinigų. Šaltas miegas, alų jaučiant kubile. Jaučiu kieme mergužėlę. Ai, jaučiù, jaučiù pakelė [je] mergelę. Ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė. Jaučiu dvarelį šalia vieškelėlio, jaučiu savo panytėlę po dvarą vaikščiojant. Gal kur jauti man kokią mergą, prirodyk. Ir jis jautėsi (vylėsi, tikėjosi) gyvas išliksiąs.

3. nemiegoti, budėti: Jaučiąs, budrus. Lig vėlumo jaut, o ankstie kel. Sargyba jautė, ir trisu užstojo jam kelį. Kožnas gaspadorius savo namiškiams ir kaimynams įsakytų per naktį jausti, kad nelaima juos staiga neužpultų. Buvo piemenys toje šalyje, jaučianti ir serganti (= serginti) sargyba. Piemenėliai jautė ir kalbėjo, sergėdami savo keltavėles. Jauskitėg (aba budėkite). Miegok gerai, o aš jausiu už tave. Budrumis ir jaučiantiemus alga yra pazopostyta. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, jaustų vienok ir neduotų pakast namų savų. Palūkėkite ir jauskite su manimi. Aš miegmi, o širdis mano jaučia. Sergti, jaut, gin ir rėdo. Kad visados jaustumiamos ir gatavotumiamos į taip didę kelionę.

4. aprūpinti maistu, maitinti; puoselėti: Tasai išmokęs savo bičiulius javus dėti ir auginti, idant anie galėtum kūną savo jausti, misdamys grūdais ir vaisiais. | Kaip įmanydamas jausk tu tą gyvolį, bene iškutės par žiemą. Aš išmokysiu savo mergytę. anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti.

5. apsirūpinti: Žmonys jautas su druska.
apjaũsti, apjaũčia, àpjautė. nujausti, numanyti: Traukia tenai, kame apjaučia būrį laukinių [dramblių]. Daugiau dainų neapjaučiù, t. y. nemoku. Apžadas padarytas be apmąstymo ir neapsijaučiant (nesąmoningai) .
atjaũsti, atjaũčia (àtjaučia), àtjautė.

1. jausti, pajausti, justi: [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi.

2. nujausti, numanyti: Mano širdis àtjaučia [nelaimę]. Kodėl gi mano širdis visas čėsas àtjautė [vaikų nelaimes] ? Kur ką atjautė, ten ejo.

3. pagailėti, reikšti užuojautą, užjausti; padėti (darbe): Kuršėniškiai jį atjautė. Atjaũskit savo brolį neregintį. Nebūk toks arklaširdis – atjausk ir kitą. Nėkas to seno šunies neatjauta. Matau, kad žmonės man neatjaučia. Linksmi neatjaut nuliūdusių. Atjautė ir senuko balso drebėjimą, todėl ir jam pačiam akys suvilgo. Jis kito neatjaũčia, tik pats rėkia, kad sunku. Tėvas visus atjaũsdavo. Oi, tėveliai, ar jūs neatjaučiat brangia tėvelių širdele? Sotus alkaną neatjaũčia.
įjaũsti, įjaũčia, į̃jautė

1. įstengti jausti; pajausti: Balse įjauti skalsų virbėjimą.

2. įsigilinti, įsigyventi jausmais: Reikia gerai įsijausti į Janulio išgyvenimus. Tumas-Vaižgantas norėjo įsijausti į kiekvieną kultũros gyvenimo reiškinį.
išjaũsti, išjaũčia (ìšjaučia), ìšjautė. išgyventi jausmais: Ištisos Europos tautos giliai išjaustais širdingais žodžiais, dainom ir sakmėm šlovina savo išlaisvintojos – Tarybinės Armijos karius. Niekur dar tokios atrakcijos neišjausta.
nujaũsti, nujaũčia (nùjaučia), nùjautė

1. numanyti, žinoti (iš anksto): Proletariatas jauste nujausdavo, kad politinė laisvė yra reikalinga jam, reikalinga labiausiai jam, nors ji betarpiškai sustiprins ir suorganizuos buržuaziją. Ar ką nujauti? Tą nelaimę ir jis nùjautė. Žmogus imi ir nujauti nelaimę. Katė nujaũčia svečius. Šuva bėdą nujaũčia. Nùjaučiu nelaimę. Ar tu nenujauti kur mergos su geru pasogu? Aš nùjaučiau, kad jis taip padarys. Ar tu nùjauti, kur ir kokiam sodžiuj jis gyvena? Rodos, nùjauti žmogus, kur bus tavo nelaimė. Mano širdis klipsi, lyg nujausdama nelaimę. Rengės drausti Veisekę, kursai, tą nujautęs, savo labybą sukrovė į pilį. Kad ir nėra gramatikos veiksnio, jis betgi nujaučiamas iš paties pasakymo. Nenusìjautė, kad anas mirs. Nenusijaučia (neapsipranta) dar naujoms girnoms, dėl to ir nepamala gerai.

2. jaustis, savyje justi: Nusijaučiù silpnas. Gana, vaikeli, gal nebenusijautì – valgai ir valgai! Jis nusijautė pusėtinai neblogai atrodąs. Sąmoningai nusijaučiame sudarą atskirą kalbinę grupę. Vaikas nusijautęs dideliame spėke esąs.
pajaũsti, pajaũčia, pàjautė.

1. jausmais pajusti, suvokti: Kaip gera, kai brolišką petį pajauti! Marė pajautė, jog padarė blogai. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas. Ar pàjautėt orą (įleidus šviežio) ? Aš tik pàjaučiau, kas čia man tep skauda. Kad duosiu per ausį – rytoj pajausi! Pajautėm vartą (sargą) ateinant, tai mes smukom nuo tų medžių. Ji pajautė baisiausį skaudėjimą. Daiktu vadinas vis tas, kas yra pajautamu kūnu ar protu numanomu. Mes girdim. irgi pajaučiam. Jis pasijautė kaip namie esąs. Onutė pasijautė save kitoniška, neg buvo. Visumet reikia pasijaũsti iš anksto. Kad būčio pasijautęs, kad sukro nėr, būčio nupirkęs, mieste būdamas.

2. patirti, sužinoti: Kur pajaučiu bankietėlį, per laukelį kiūtinu.

3. užjausti, paguosti: Nėr kam mane seną pajausti. Kas pajaũs, kas žodeliu prakalbins?! Jo tragingą klotį žmonės giliai pajautė. Nepajauč mane tėvs, nei mamužė, pajauč, pajauč jauna mergelė. Neketinai bausti, ketinai pajausti, ant rankužėlių nešiot. Tas žinos, kai pajaũsti, kuomet ir kai pabausti. Aš pats būsiu ir pajausiu savo mergužaitę. Motinos nė tam kartuo vaikas nepajauta, nepavaduo [ja] darbūse. Ana pajaũčia nušalusį, pavargusį, keleivį ir duoda jam ėsti. Nupuolusiemus pajaũst ir pagailėtis.

4. pavalgydinti, papenėti, pašerti: Kad žmogų pajaũsi, ir ans geriau darbuosis. Nepàjautė, nepavaišino. Pajausk tu tą gyvolaitį – matai, koks papūręs (liesas) . Pajaũsk arklį, jaučius (geriau pašerk pasigailėjęs) . Neturiu kuo pajausti ožkos: nėr paplavų, nūskutų.

5. apsirūpinti, pasidaryti atsargas: O kaip su žibalais? Musėt buvot pasijautę?

6. Ana pasijautė (= pradėjo vogti).
pérjausti. perdėm pajausti, pergyventi: Grįžta paprastas, kasdieninis, bet kūrybiškai perjaustas ir meniškai apdailintas žodis. Vaikas omine perjaučia kitą ir visiškai teisingai jį įvertina. Liaudies paveikslų siužetai meno atžvilgiu buvo savotiškai perjausti, pertraktuoti. Parjaučiau aš ten. Pranciškas parjautė (nujautė) pabaigą savo gyvenimo prisiartinančią.
prajaũsti, prajaũčia (pràjaučia), pràjautė.

1. pajausti: Vos tik pakilo iš ligos, kai prajaučiamas kirtis užgavo jį. Tėvą prajautė daug aiškiau negu pirma.

2. nujausti, numanyti: Prajautė, kad taip bus. Lapė pabėgo, nelaimę prajausdama. Aš prajaučiu, kad nū (šiandien) bus lytaus. Žylė prajaučia speigą ir pūgą. O ką prajauti, širdele mano? – Tinginelį bernelį. Galėjo daiktus nutiksiančius kuo guvesniai prajausti. Kas galės viską prajausti? Kaip prajautė, teip ir įvyko.
prijaũsti, prijaũčia, prìjautė.

1. pajausti, pajusti: Jaũste prijaũčia (prisijaũčia) ana. kliautinga ėsanti. Prisijaučiąs. Kaltės neprisijautė (= nesujautė). Ne tiktai girdim apie karus, bet ir būtinai prisijaučiam. Kas prisijaustų sąžinioje neteisingai esąs artymą apmelavęs.

2. nujausti, kiek numanyti: Mano širdis prijaũčia. Aš prijaučiù ko pikto. Katinas speigą prìjauta – lipa ant pečiaus. Jis lyg ką prijaučia. Mano širdis prijautė tą nelaimę. Ar tavo širdis nieko neprijaučia? Oi ir prijautė mano širdelė mergelę tinginėlę. Oi ir prìjautė mano širdelė berneliui rūpestėlį. Jau prijautė širdis mano – neilgai čia būsiu. Prijautė artinantis myrį. Neprijautė, kad taip arti yr širdys jos seserų. Ir vėla pradėjo senis kalbėti, tarytum prijausdamas. Ale jau mat prisìjautė, kad mirtis. Ar tu nieko neprisijautì (ar nesijauti kalta) ?

3. užjausti, paguosti: Kas gi mane prijautė, kai bėdoj buvau! Smūtką drauge prijaučiąs. Sotus neprijaučia alkaną. Broliai viens kitą prisìjautė.

4. pritarti: Mums prijaučia ir mus remia visi priešakiniai bei dorieji pasaulio žmonės. Kviečiame atsilankyti narius ir prijaučiančius.
sujaūsti, sujaũčia (sùjaučia), sùjautė

1. pajausti, pajusti: Nė nesujautė, kap kepterė [jo] an žemės ir apalpo. Jauni broleliai nekalbės, seni tėveliai nesujaus. Ir sujautė, lyg būtų jam kas širdį įdūręs. Atdarykit greičiau duris, kad šunys mane nesujaũstų! Ar jau sujautei, kur aš? Negana regis vienos širdies visai tai meilei sujausti.

2. pasiguosti, viens kitą užjausti: O kiek daugiau žmonių ten susijaus, tiek meilės viens kitam daugiau parodys.
užjaũsti, užjaũčia (ùžjaučia), ùžjautė.

1. pajusti, numanyti: Jei užjaustų turint pinigų, tai naktį gali užpulti.

2. jausti užuojautą, pagailėti: Užjautė jį brolis. Visus vargdienius jie užjaučia. Ne tik žmogui reikia užjaũst, bet ir šuniui. Marčios moša neužjaũčia. Sotus alkano neužjaũčia. Daug yra, kurie bėdoje užjaučia, bet maža, kurie padeda. Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia. | Nedaug tas medelis ùžjautė (apsaugojo nuo lietaus) .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>jaũsti, </b>jaũčia (jaũta), jaũtė. <br/>1. <span class="explanation">justi išorinius ir vidinius dalykus: </span> Oro permainą aš savo kauluose jaučiu. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi. Aš jaučiù vėją pučiant. Aš jaučiù skaudėjimą. Nejaučiu, nematau. Ar jauti atlyjant? Ji (ta koja) man jau vis jaučiamà (buvo jautri, kad kiek, ir skaudėdavo). Kaip musės jaũčia valgymą, visos susirenka. Oi kad aš gėriau dieną ir naktį, dar savo galvelėj nejaučiu nieko. Tiek pailsau lėkdamas, kad kojų nèjaučiau. Viduj pušynėlių jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių. Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia. Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio: rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio. Jauti smarvę. Katė jaučia pelę. Nieko nejaučia su viena ranka. Šuo svetimą žmogų jaučia, tai loja. Vasarą su šiltoms dienelėms jaũčiame grįžtant. Dūšelė <span class="explanation"> (širdelė) </span> jaučia, ale nepasako. Ar jie. badą jaučia, kad taip lekia į vyšnias? Kas dainuoja, tas vargo nejaučia. Su tokiais kailiniais nejaustum oro. Jautiegu tu širdy savo. Viduriuose dūšia nejaučia tikrojo linksmumo. Visur. ligas sunkias jaučiam. | Jokie nepasisekimai nepalauš energijos žmonių, jaučiančių ir iš tikrųjų matančių savo glaudžius ryšius su revoliucine klase. Jaučiu daug naujų jėgų darbui ir kovai. Ar tu jauti didybę šių dienų? Nuskambo juokas, kuriame jausti grūmojimas, perspėjimas. Lietuvių tauta jaučia didžią laimę, galėdama įnešti savo indėlį į visos liaudies reikalą. Didelis politinis ir darbo pakilimas jaučiamas rajono mechanizatorių tarpe. Tylėjo ir kiti, nedrįsdami drumsti tylos, kurioje tartum buvo jaučiama žuvusiųjų dvasia. Kur jaũčia, ten siaučia, kur miela, ten akys. Ant savęs meškos nejauta, ant kito ir blusą pamato. <br/><b>jaũčiamai</b>. Jaučiamai <span class="explanation"> (aiškiai) </span> jis man gesin gyvybę. Nuo tų liekarstų ma [n] nesijautė geriau. Čia druska nesijaučia. Ar krapai jaũčiasi <span class="explanation"> (įdėti į valgį) </span> ? Ligos nesijauta jokios. Darbininkų klasė jaučiasi padėties šeimininku. Kur jis užeina, jaučias kaip namuos. Jautėsi jau po vidunakčio. Motiniškos širdies šilima jautėsi jos žodžiuose ir veiksmuose. Peliksis jautėsi tiesiog didvyris. Jauties žmogum ir šeimininku kolūkių žydinčioj šaly. O kai baigi rašyti, – tarytum iš pirties išėjęs, ir lengvai, ir maloniai pavargęs jautiesi. Jaustis nereikalingam – štai kas blogiausia šiuo metu. Ir lyg karys rašytojas vėl jaučiasi šiandieną, kai priešą smogia žodžių ugnimi drąsia. Kaimo darbo žmogus, pasukęs kolūkio keliu, vis stipriau jaučiasi visišku gimtosios žemės šeimininku. Ir jie jaučiasi kalti esą. Jis jaučias nekaltas. Girtuoklis, ir purvynan puolęs, jaučias pūkuose. Pavasarį jautėsi tikras atgijimas. Aš nesijaučiù nieko bloga padaręs. Niekada nesijausdavau kuo nuskriaustas arba pažemintas. Stipriai kaip liūtas toks kovoj', kurs vyru jaučias. Jis nesijaũčia <span class="explanation"> (nežino, nenumano ką darąs) </span>. Jis iš baimės nejaũčias, jam baimė ūmą apėmusi. Apmirštu, pastimpu, nesijaučiu <span class="explanation"> (netenku sąmonės) </span>. Nieko nesijaučiu, bet ne tame nuteisintu esmi. Gerai jaučiasi. Jei jam ant to notsakysi, išmanys apie tave, jog tai tiesa ir jog tame jauties. Avis, pūsčioje klejodama, jaučiasi negerai esanti. <br/>2. <span class="explanation">numanyti, žinoti (iš anksto): </span> </span> Kaip jautì tėvą pasielgsiant? Jeigu jauti, kad jis turi pinigų, tai prašyk. Ar nejauti kur mum avytės veislei? Jaust tai jaučiu, kokiu keliu reikia eit. Gal jauti, kur čia gyvena tas žmogelis? Dar kažką jauta mano nosis tavo maišelėj. Rudenį artinantis jaučia ir kregždės. Jaučiù <span class="explanation"> (apytikriai žinau) </span>, kad jis da turia pinigų. Šaltas miegas, alų jaučiant kubile. Jaučiu kieme mergužėlę. Ai, jaučiù, jaučiù pakelė [je] mergelę. Ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė. Jaučiu dvarelį šalia vieškelėlio, jaučiu savo panytėlę po dvarą vaikščiojant. Gal kur jauti man kokią mergą, prirodyk. Ir jis jautėsi <span class="explanation"> (vylėsi, tikėjosi) </span> gyvas išliksiąs. <br/>3. <span class="explanation">nemiegoti, budėti: </span> Jaučiąs, budrus. Lig vėlumo jaut, o ankstie kel. Sargyba jautė, ir trisu užstojo jam kelį. Kožnas gaspadorius savo namiškiams ir kaimynams įsakytų per naktį jausti, kad nelaima juos staiga neužpultų. Buvo piemenys toje šalyje, jaučianti ir serganti (= serginti) sargyba. Piemenėliai jautė ir kalbėjo, sergėdami savo keltavėles. Jauskitėg (aba budėkite). Miegok gerai, o aš jausiu už tave. Budrumis ir jaučiantiemus alga yra pazopostyta. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, jaustų vienok ir neduotų pakast namų savų. Palūkėkite ir jauskite su manimi. Aš miegmi, o širdis mano jaučia. Sergti, jaut, gin ir rėdo. Kad visados jaustumiamos ir gatavotumiamos į taip didę kelionę. <br/>4. <span class="explanation">aprūpinti maistu, maitinti; puoselėti: </span> Tasai išmokęs savo bičiulius javus dėti ir auginti, idant anie galėtum kūną savo jausti, misdamys grūdais ir vaisiais. | Kaip įmanydamas jausk tu tą gyvolį, bene iškutės par žiemą. Aš išmokysiu savo mergytę. anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti. <br/>5. <span class="explanation">apsirūpinti: </span> Žmonys jautas su druska. <br/><b>apjaũsti, </b>apjaũčia, àpjautė. <span class="explanation">nujausti, numanyti: </span> </span> </span> Traukia tenai, kame apjaučia būrį laukinių [dramblių]. Daugiau dainų neapjaučiù, t. y. nemoku. Apžadas padarytas be apmąstymo ir neapsijaučiant <span class="explanation"> (nesąmoningai) </span>. <br/><b>atjaũsti, </b>atjaũčia (àtjaučia), àtjautė. <br/>1. <span class="explanation">jausti, pajausti, justi: </span> [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi. <br/>2. <span class="explanation">nujausti, numanyti: </span> </span> </span> Mano širdis àtjaučia [nelaimę]. Kodėl gi mano širdis visas čėsas àtjautė [vaikų nelaimes] ? Kur ką atjautė, ten ejo. <br/>3. <span class="explanation">pagailėti, reikšti užuojautą, užjausti; padėti (darbe): </span> Kuršėniškiai jį atjautė. Atjaũskit savo brolį neregintį. Nebūk toks arklaširdis – atjausk ir kitą. Nėkas to seno šunies neatjauta. Matau, kad žmonės man neatjaučia. Linksmi neatjaut nuliūdusių. Atjautė ir senuko balso drebėjimą, todėl ir jam pačiam akys suvilgo. Jis kito neatjaũčia, tik pats rėkia, kad sunku. Tėvas visus atjaũsdavo. Oi, tėveliai, ar jūs neatjaučiat brangia tėvelių širdele? Sotus alkaną neatjaũčia. <br/><b>įjaũsti, </b>įjaũčia, į̃jautė<br/>1. <span class="explanation">įstengti jausti; pajausti: </span> Balse įjauti skalsų virbėjimą. <br/>2. <span class="explanation">įsigilinti, įsigyventi jausmais: </span> Reikia gerai įsijausti į Janulio išgyvenimus. Tumas-Vaižgantas norėjo įsijausti į kiekvieną kultũros gyvenimo reiškinį. <br/><b>išjaũsti, </b>išjaũčia (ìšjaučia), ìšjautė. <span class="explanation">išgyventi jausmais: </span> Ištisos Europos tautos giliai išjaustais širdingais žodžiais, dainom ir sakmėm šlovina savo išlaisvintojos – Tarybinės Armijos karius. Niekur dar tokios atrakcijos neišjausta. <br/><b>nujaũsti, </b>nujaũčia (nùjaučia), nùjautė<br/>1. <span class="explanation">numanyti, žinoti (iš anksto): </span> </span> Proletariatas jauste nujausdavo, kad politinė laisvė yra reikalinga jam, reikalinga labiausiai jam, nors ji betarpiškai sustiprins ir suorganizuos buržuaziją. Ar ką nujauti? Tą nelaimę ir jis nùjautė. Žmogus imi ir nujauti nelaimę. Katė nujaũčia svečius. Šuva bėdą nujaũčia. Nùjaučiu nelaimę. Ar tu nenujauti kur mergos su geru pasogu? Aš nùjaučiau, kad jis taip padarys. Ar tu nùjauti, kur ir kokiam sodžiuj jis gyvena? Rodos, nùjauti žmogus, kur bus tavo nelaimė. Mano širdis klipsi, lyg nujausdama nelaimę. Rengės drausti Veisekę, kursai, tą nujautęs, savo labybą sukrovė į pilį. Kad ir nėra gramatikos veiksnio, jis betgi nujaučiamas iš paties pasakymo. Nenusìjautė, kad anas mirs. Nenusijaučia <span class="explanation"> (neapsipranta) </span> dar naujoms girnoms, dėl to ir nepamala gerai. <br/>2. <span class="explanation">jaustis, savyje justi: </span> Nusijaučiù silpnas. Gana, vaikeli, gal nebenusijautì – valgai ir valgai! Jis nusijautė pusėtinai neblogai atrodąs. Sąmoningai nusijaučiame sudarą atskirą kalbinę grupę. Vaikas nusijautęs dideliame spėke esąs. <br/><b>pajaũsti, </b>pajaũčia, pàjautė. <br/>1. <span class="explanation">jausmais pajusti, suvokti: </span> Kaip gera, kai brolišką petį pajauti! Marė pajautė, jog padarė blogai. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas. Ar pàjautėt orą <span class="explanation"> (įleidus šviežio) </span> ? Aš tik pàjaučiau, kas čia man tep skauda. Kad duosiu per ausį – rytoj pajausi! Pajautėm vartą <span class="explanation"> (sargą) </span> ateinant, tai mes smukom nuo tų medžių. Ji pajautė baisiausį skaudėjimą. Daiktu vadinas vis tas, kas yra pajautamu kūnu ar protu numanomu. Mes girdim. irgi pajaučiam. Jis pasijautė kaip namie esąs. Onutė pasijautė save kitoniška, neg buvo. Visumet reikia pasijaũsti iš anksto. Kad būčio pasijautęs, kad sukro nėr, būčio nupirkęs, mieste būdamas. <br/>2. <span class="explanation">patirti, sužinoti: </span> Kur pajaučiu bankietėlį, per laukelį kiūtinu. <br/>3. <span class="explanation">užjausti, paguosti: </span> </span> Nėr kam mane seną pajausti. Kas pajaũs, kas žodeliu prakalbins?! Jo tragingą klotį žmonės giliai pajautė. Nepajauč mane tėvs, nei mamužė, pajauč, pajauč jauna mergelė. Neketinai bausti, ketinai pajausti, ant rankužėlių nešiot. Tas žinos, kai pajaũsti, kuomet ir kai pabausti. Aš pats būsiu ir pajausiu savo mergužaitę. Motinos nė tam kartuo vaikas nepajauta, nepavaduo [ja] darbūse. Ana pajaũčia nušalusį, pavargusį, keleivį ir duoda jam ėsti. Nupuolusiemus pajaũst ir pagailėtis. <br/>4. <span class="explanation">pavalgydinti, papenėti, pašerti: </span> Kad žmogų pajaũsi, ir ans geriau darbuosis. Nepàjautė, nepavaišino. Pajausk tu tą gyvolaitį – matai, koks papūręs <span class="explanation"> (liesas) </span>. Pajaũsk arklį, jaučius <span class="explanation"> (geriau pašerk pasigailėjęs) </span>. Neturiu kuo pajausti ožkos: nėr paplavų, nūskutų. <br/>5. <span class="explanation">apsirūpinti, pasidaryti atsargas: </span> O kaip su žibalais? Musėt buvot pasijautę? <br/>6. Ana pasijautė (= pradėjo vogti). <br/><b>pérjausti</b>. <span class="explanation">perdėm pajausti, pergyventi: </span> Grįžta paprastas, kasdieninis, bet kūrybiškai perjaustas ir meniškai apdailintas žodis. Vaikas omine perjaučia kitą ir visiškai teisingai jį įvertina. Liaudies paveikslų siužetai meno atžvilgiu buvo savotiškai perjausti, pertraktuoti. Parjaučiau aš ten. Pranciškas parjautė <span class="explanation"> (nujautė) </span> pabaigą savo gyvenimo prisiartinančią. <br/><b>prajaũsti, </b>prajaũčia (pràjaučia), pràjautė. <br/>1. <span class="explanation">pajausti: </span> Vos tik pakilo iš ligos, kai prajaučiamas kirtis užgavo jį. Tėvą prajautė daug aiškiau negu pirma. <br/>2. <span class="explanation">nujausti, numanyti: </span> </span> </span> Prajautė, kad taip bus. Lapė pabėgo, nelaimę prajausdama. Aš prajaučiu, kad nū <span class="explanation"> (šiandien) </span> bus lytaus. Žylė prajaučia speigą ir pūgą. O ką prajauti, širdele mano? – Tinginelį bernelį. Galėjo daiktus nutiksiančius kuo guvesniai prajausti. Kas galės viską prajausti? Kaip prajautė, teip ir įvyko. <br/><b>prijaũsti, </b>prijaũčia, prìjautė. <br/>1. <span class="explanation">pajausti, pajusti: </span> </span> Jaũste prijaũčia (prisijaũčia) ana. kliautinga ėsanti. Prisijaučiąs. Kaltės neprisijautė (= nesujautė). Ne tiktai girdim apie karus, bet ir būtinai prisijaučiam. Kas prisijaustų sąžinioje neteisingai esąs artymą apmelavęs. <br/>2. <span class="explanation">nujausti, kiek numanyti: </span> Mano širdis prijaũčia. Aš prijaučiù ko pikto. Katinas speigą prìjauta – lipa ant pečiaus. Jis lyg ką prijaučia. Mano širdis prijautė tą nelaimę. Ar tavo širdis nieko neprijaučia? Oi ir prijautė mano širdelė mergelę tinginėlę. Oi ir prìjautė mano širdelė berneliui rūpestėlį. Jau prijautė širdis mano – neilgai čia būsiu. Prijautė artinantis myrį. Neprijautė, kad taip arti yr širdys jos seserų. Ir vėla pradėjo senis kalbėti, tarytum prijausdamas. Ale jau mat prisìjautė, kad mirtis. Ar tu nieko neprisijautì <span class="explanation"> (ar nesijauti kalta) </span> ? <br/>3. <span class="explanation">užjausti, paguosti: </span> </span> Kas gi mane prijautė, kai bėdoj buvau! Smūtką drauge prijaučiąs. Sotus neprijaučia alkaną. Broliai viens kitą prisìjautė. <br/>4. <span class="explanation">pritarti: </span> Mums prijaučia ir mus remia visi priešakiniai bei dorieji pasaulio žmonės. Kviečiame atsilankyti narius ir prijaučiančius. <br/><b>sujaūsti, </b>sujaũčia (sùjaučia), sùjautė<br/>1. <span class="explanation">pajausti, pajusti: </span> </span> Nė nesujautė, kap kepterė [jo] an žemės ir apalpo. Jauni broleliai nekalbės, seni tėveliai nesujaus. Ir sujautė, lyg būtų jam kas širdį įdūręs. Atdarykit greičiau duris, kad šunys mane nesujaũstų! Ar jau sujautei, kur aš? Negana regis vienos širdies visai tai meilei sujausti. <br/>2. <span class="explanation">pasiguosti, viens kitą užjausti: </span> O kiek daugiau žmonių ten susijaus, tiek meilės viens kitam daugiau parodys. <br/><b>užjaũsti, </b>užjaũčia (ùžjaučia), ùžjautė. <br/>1. <span class="explanation">pajusti, numanyti: </span> Jei užjaustų turint pinigų, tai naktį gali užpulti. <br/>2. <span class="explanation">jausti užuojautą, pagailėti: </span> Užjautė jį brolis. Visus vargdienius jie užjaučia. Ne tik žmogui reikia užjaũst, bet ir šuniui. Marčios moša neužjaũčia. Sotus alkano neužjaũčia. Daug yra, kurie bėdoje užjaučia, bet maža, kurie padeda. Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia. | Nedaug tas medelis ùžjautė <span class="explanation"> (apsaugojo nuo lietaus) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.