įjėgti

jė̃gti, -ia, -ė. turėti jėgų, įstengti, galėti: Senė jė̃gia dar kūdikį nešioti, malti. Marti jė̃gia sunkiai dirbti, o anyta nebeįjėgia. Dainuočiau – nemoku, ryliuočiau – nejėgiù.
atjė̃gti, -ia, àtjėgė.

1. atgauti jėgas, atgauti sąmonę.

2. nuvokti, suprasti.
įjė̃gti, -ia, į̃jėgė. įstengti, įgalėti: Senis neįjė̃gia malti, arti. Boba įjė̃gia dar kūdikį nešioti, t. y. tur sylos, įstengia. Visi darbuojamės kiek įjėgdami. Aš vienas neįjėgsiu atnešt. Reikia užveržti rankovę, kiek tik įjėgì.
išjė̃gti, -ia, ìšjėgė. išgalėti: Senysta mano – neišjėgiù. Pačios kokį darbą pradėt jos visai neišjėgia. Ir daugiaus kaip išjėgė, jie patys buvo gatavi. Jau neišjėgė [ligonis] burnoje apversti pamėlusio liežuvio.
nujė̃gti, -ia (nùjėgia), nùjėgė.

1. įstengti, pagalėti: Nujėgiu, drūts esmi. Man juokai, kad tokia jauna, o jau taip nieko nenujė̃gia. Vyras esi nujė̃giąs, ramdyti karus mokąs. Oi mergele lelijėle, ko nuliūdai, ko vaitoji, ar darbelių nenujėgi? Elektra raukė, raukė savo energiją ir nebenujėgdama visiškai užgeso. Jis nieką daugiaus neturįs, kaip tiktai kartą rūbų ant kūno, ir todėl nenujėgiąs skolą užmokėti. Neapsiimk daugiaus ištesėti, kaip kiek tu nujėgsi. Nujėgiu ir velnią patį tėkšti.

2. šiek tiek mokėti, išmanyti, suprasti, nuvokti; nujausti: Tu jėgì dainuoti, o jijė, nežinau, begu nujė̃gs tą dainą padainuoti. Jis nujė̃gia kožną padarynę padirbti, t. y. moka, numano, sumano. Nežinau, kas tą dainą nujė̃gia, t. y. moka. Nors jis ir serga, bet aiškiai nujė̃gia, kaip laikytis. Tokių dalykų aš nenùjėgiu. Nemoka da [darbo],
ale jau ben kiek nujėgia. Jis nieko nenujėgia, nieko neišmano. Tokiais arkliais važiuojant, reikia truputį nujėgti apie važiavimą. Senio neapgausi – jis nujė̃gia. Mažas vaikas nieko do nenujėgia. Šuva dar ne taip girtas – nujėgė, kas gali iš to išeiti. Važinėjam po laukus, nenujėgdami, kur namai. | Nė pats nenujėgiau, kaip tu man esi brangus. Ir mažas nujė̃gia, kad karšta. Buvo žymių, jog nevisiškai nujėgiąs. | Nujėgt nujėgė mano širdis, kad taip bus, tik sakyt nepasakė. Anas, lyg nujėgdamas, kad reikalingas, atėjo. Anas nujėgia, kas tą galėjo padaryt. Ar tu nujėgi, kad tavo daiktus pavogė?. Ans nusijėgia dirbti šlajas (nusimano, nuvokia). Apie audimą nenusijėgiu (nemoku verpti, austi). Nebenusijė̃gia nė ką bedaro.
pajė̃gti, -ia, pàjėgė. įstengti, galėti, turėti jėgų: Ištesėti gali tas, kas pajė̃gia, bet, kas pajė̃gia, ne visados ištesi. Jei pajėgiù, tai dirbu, nepajėgiù – nedirbu. Nieko negaliu, ba nepajėgiù. Eina prie darbo, nieko nepajėgia. Boba jau nepajė̃gia vaikus nešioti. Dabar kalvis jau žilas senelis ir nebepajėgia tiek daug nudirbti kaip seniau. Senelis vaikščiotie nepajėgė. Arkliai visų kviečių nepajėgė pavežt. Kiek pajėgdamas žirgui int pašones spardęs. Kolei pajėgiau, jam geras buvau. Vien proletariatas pajėgia tvirtai eiti iki galo, nes jis eina kur kas toliau už demokratinį perversmą.
prajė̃gti, -ia, pràjėgė. galėti padaryti: Tu prajėgi darbą, o ana prameigia.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ijegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x